Išstudijuoti prancūzišką virtuvę, tur būt, žmogaus amžiaus neužtektų, tačiau pabandyti keletą receptų, tiesiog būtina! Štai prancūziški blyneliai, nežinau, ar gali konkuruoti su kuriais nors kitais, nebent su lietuviškais 🙂 Vien tik žinant, kad Paryžiuje yra ne viena dešimtis blyninių, nesunku suvokti, kad prancūzai turi savo kepimo tradicijas perduodamas iš kartos į kartą – taip daromas verslas, o turistai yra geriausi žinianešiai. Yra prisiekusių lietuvių virtuvės gerbėjų, ne “cepelinų”, o tikros senovinės, kurios tradicijas perėmė kaimyninės tautos. Štai, kalbant apie blynelius, kurie kepami lietinių pagrindu, receptas siekia 1882 metus. Šie buvo patiekiami Kretingos grafams Tiškevičiams. Blynelius kepti pradėjo grafų kukmeisteris žemaitis Aleksandras Jonuškis iš Kretingos, arba kaip jį malonybiniai vadino grafai – Olis. Kai pradedi gretinti receptus, jie yra kažkuo panašūs, tačiau Prancūzijoje crêpes suzette yra prancūzų virtuvės emblematika, o lietuvių autentiški receptai guli archyvuose, turistai vaišinami, picomis, mėsainiais, dešrainiais ir dar nežinia kuo. O, ar ne nuo mūsų restoranų, jų šeimininkų kulūros priklauso ir mūsų lietuvių įvaizdis Europoje? Ar išstudijavę senovinius receptus jie nebūtų sėkmingesni, o mūsų kraštas išskirtinesnis? Bet apie tai vėlesniuose įrašuose, nes dabar apie prancūziškus blynelius.
Crêpes suzette atsiradimo istorija yra gana įdomi. Manoma, kad būsimam to meto karaliui Eduardui VII, prieš pat patiekiant šiltus blynelius, į padažą netyčia buvo įpilta alkoholio. Karaliui taip patiko, kad jis pamanė, kad šis receptas sukurtas būtent jam ir šefo paklausė, koks yra jų pavadinimas. Šefas Henri Charpentier paprašė karaliaus duoti savo vardą, tačiau karalius buvo tikras džentelmenas ir nutarė blynelius pavadinti šalia sėdėjusios damos vardu – Suzette. Žinant jų atsiradimą, ir kad blyneliai yra ne tik desertas, bet gali būti ir sotus maistas, bandykime gaminti.
Reikės: (16 blynų)
Blendiniui
- 4 kiaušinių
- 70 g cukraus
- 6 g druskos
- 1 apelsino + sulčių
- 300 g miltų
- 50 g tirpinto sviesto
- 700 g pieno
Padažui (4 blynams)
Gaminimas:
- Su specialiu gremžtuku nugremžiam geltonąją apelsino žievelės dalį (nes tik ji tinkama kepiniams).
- Išsunkiam apelsino sultis.
- Didesniame inde išplakam kiaušinius, sudedam druską, cukrų.
- Supilam pusę nurodyto kiekio pieno, paplakam.
- Sudedam išsijotus miltus, viską gerai išmaišom.
- Supilam tirpintą sviestą, išmaišom.
- Sudedam apelsino žieveles, supilam sultis ir viską gerai išsukam.
- Supilam likusį pieną ir gerai gerai išplakam.
- Užmaišytą blendinį paliekam pusvalandžiui “subręsti”.
- Keptuvę sutepam aliejumi ir kepam plona blynelį, apverčiam, kai šis atšoka nuo keptuvės kraštų.
- Iškepusį, sulankstom į keturias dalis.
- Procesą kartojam, kol iškepsim visus blynelius.
- Padažui, cukraus pudrą pakaitinam su sviestu, kol šsilydys cukrus.
- Supilam apelsino sultis, pakaitinam iki užvirimo, dedam trikampiais sulankstytus blynelius į keptuvę, po 4! Kiekvieną apipilam susidariusiu padažu.
- Pakaitinę padažą iki užvirimo, supilam konjaką ir laužo degtuku arba degikliu uždegam (flambiruojam).
- Po šios porcijos, ruošiam naują padažą ir naują flambiravimą, ir taip, kol baigsim visus.
SKANAUS! Esu tikra, kad šie blyneliai nepaliks abejingų – nei šeimynos nei svečių 😉
Dar šis bei tas…
Kepti blynelius geriausia plono plieno keptuvėje, tačiau jos neturint, pavyksta ir teafloninėje.
Blyneliai puikūs ir neflambiruoti, t.y. tik pakepinti padaže.
Pakepinti blynelius galima ir orkaitėje – tereikia iš anksto pasiruošti daugiau apelsinų padažo ir, prieš lankstant, juos sutepti, dėti į kepimo indą, aplieti likusiu padažu, pašauti į įkaitintą orkaitę 15 minučių (neleisti sudegti, o tik gerai pašildyti).
Padažui, vietoj visų apelsinų, galima paimti pusę tiek – citrinų, nes rūgštelė čia labai tinka (bandžiau abu variantus ir abu puikūs).