Kad jau ir sena ta šokolado istorija, – menanti net Montesumos laikus! Per tiek laiko jo populiarumas nesumažėjo, o atvirkščiai – dar padidėjo. Tas žodis ŠOKOLADAS/CHOCOLAT, o actekų XOCOLATI – daugiau nei magiškas. Kristupas Kolumbas buvo pirmasis, kuris pastebėjo kakavos pupeles, – jos buvo naudojamos kaip monetos tarp daugelio Guanačių indėnų, tačiau tada dar niekas nežinojo, kad tai yra ir maistas.
XVI a. pradžia, Ispanija, Karolio V valdymo laikotarpis, – kitas žymus keliautojas Hernando Kortezas atsiveža kakavos pupelių į tėvynę, įteikia jas karaliui sakydamas: “Žmogus, išgėręs stiklinę šio tauraus gėrimo, gali keliauti visą dieną nieko nevalgęs”. Tais laikais apie šokoladą, kaip desertą, saldumyną, nebuvo net minties. Kakavos pupelės buvo sutraiškomos, užpilamos šaltu vandeniu, o toks gėrimas, kuris turėjo gerokai karstelėjusį skonį, buvo su pasimėgavimu geriamas ryte – jau tada buvo pastebėta, kad jis suteikia žvalumo ir energijos. Tik vėliau jį pradėta gardinti vanile, čili milteliais, muškatu.
To paties amžiaus pabaigoje Ispaniją pasiekia kakavos pupelių siunta, o vienuoliai užsiima receptūra, kuri buvo griežtai saugoma. Pats gėrimas buvo toks brangus, kad paprasti žmonės neišgalėjo jo nusipirkti. Greitai šis dieviško skonio maistas pradėtas ragauti Olandijos, Šveicarijos, Vokietijos, Prancūzijos, Italijos kilmingųjų. Taip, Europoje, iki pat XIX a. pradžios šokoladas buvo vertas tik karalių stalo. Po 1820 metų jis tampa prieinamas ir paprastiems žmonėms. Šveicarai tuo metu sukuria savo pirmąjį vardinį šokoladą, o 1828 metais, Amsterdame, atsiranda pirmasis šokoladinis produktas iš kakavos miltelių. Šokoladinė plytelė sukuriama 1847 metais, o 1875 metais, Henri Nestlé priskiriama pieniško šokolado autorystė. XX a. pradžioje prasideda pramoninė šokolado gamyba.
Praėjus ne vienam šimtmečiui šokoladas vis dar ant pjedestalo – nuo tamsaus ir kartoko iki baltojo ir labai saldaus, su įvairiais priedais ir be jų, didžiulių ir visai mažyčių, nykštukinių – kiekvienam pagal skonį ar pagal nuotaiką. Tačiau šokoladu gali tekti džiaugtis neilgai – tropinių miškų kirtimas kelia pavojų trapiems kakavos pupelių pasėliams. O tai turėtų tapti visų mūsų bendru rūpesčiu!
Štai, po tokios įžangos, pagaliau laikas pradėti gaminti sausainius. Nieko sudėtingo – daug šokolado, minimaliai miltų ir ypač daug šokoladuotų šaukštų, šaukštelių, samtelių, dubenėlių, servietėlių ir nutaškyta prijuostė. Nežinau, mane tai džiugina, todėl aš čia, su Jumis – pasiruošusi dalintis ne tik receptais, bet ir istorijomis.
Reikės:
- 2 kiaušinių
- 50 g sviesto
- 150 g cukraus
- 200 g juodojo šokolado
- 40 g miltų
- 1/4 a.š. kepimo miltelių
- 6 v.š. likerio arba romo
- žiupsnelio druskos
- vanilės arba vanilinio cukraus
- 50 g šokolado, kelių lazdyno riešutų (papuošimui)
Gaminimas:
- Sviestą ir šokoladą ištirpinkite vandens garų vonelėje.
- Kiaušinius išplakite su cukrumi iki purumo.
- Į kiaušinių plakinį iš lėto supilkite atvėsusį ištirpintą šokoladą, vanilę, likerį.
- Miltus sumaišykite su kepimo milteliais, persijokite, supilkite į paruoštą skystąją masę.
- Silikonine mentele, lėtais judesiais, miltus įmaišykite į plakinį.
- Gautą masę palikite 10 minučių susistovėti.
- Šaukšteliu kabinkite tešlą, dėkite ant kepimo popieriumi ištiestos skardos, sukamaisiais judesiais formuokite būsimą sausainį tol, kol šis įgis gražiai apvalią formą.
- Kepkite įkaitintoje iki 180 laipsnių orkaitėje, 10 minučių.
- Išimkite iš orkaitės, palikite atvėsti.
- Papuoškite tirpintu šokoladu, kapotais lazdyno riešutais.
Mėgaukitės šokoladu iki valios savaitgaliais, tačiau ir šiokią dieną – ne jokia nuodėmė!
Įžangai pasiremta šaltiniu: https://www.futura-sciences.com/planete/dossiers/botanique-chocolat-histoire-saveurs-degustation-753/page/2/