Site icon Metų laikai

Helovino keksiukai

Paskutinis rudens mėnesis. Iki šiol medžiai džiaugėsi gražiais savo apdarais, bet naktį atūžęs stiprus vėjas negailestingai pradėjo juos nurenginėti. Turime susitaikyti su tuo, kad su kiekviena diena, blanks įspūdingi rudenio vaizdai, ateis niūriausias metų laikas. Bet net tas vėtrų siautėjimas ir blaškomų lapų karuselė nuteikai kažkaip ypatingai. Sustabdo mūsų įsibėgėjusias mintis, suteikia laiko išsigryninti vertybes, pagalvoti apie savo artimus taip, kaip per nesibaigiančius darbus darbelius nepastebėjome jų ūgties, rūpesčio, džiaugsmo ar neišpildėme jų lūkesčių, nors ir neprivalėjome, bet galėjome.

Įkvėpimas ateina nebūtinai snieguotą žiemą ar žiedais pakvipusį pavasarį, uogas nokinančią vasarą ar liepsnojančiais klevų lapais pasidabinusį ankstyvą rudenį. Kuo prastesnis lapkritis? Ne vienas garsus poetas kaip tik šiuo metų laiku sukūrė poemas, kurios ypatingai jautriai paliečia sielos gelmes, užduoda egzistencinius klausimus. Ekranai, medijos – slydimas paviršiumi, nutolimas nuo savo aplinkos ir pačio savęs. Žmogus praradęs savo ištakas tarsi bevardė žvaigždė sukasi nežinia kokioje orbitoje be atgalinio adreso sugrįžti.

Sugržti galima. reikia.būtina. Maistas yar viena iš jungiančių, šildančių, įkvėpainčių dalykų. Susėdus prie pietų stalo susitaikoma, palengvėja sergant, sugrįžta noras tęsti užstrigusius darbus ir MEILĖ ARTIMUI atrodo toks paprastas dalykas. Kaip niekad. Ir Tebūnie.

Proginiai keksiukai. Dekoruoti  à  la helovinškai, bet galima visaip.:)

Helovino keksiukai
Reikės:
Dekoruoti heloviniškai, bet galima ir kitaip
Gaminimas:

Skanaukite su artimaisiais, džiaukitės jų bendryste,… nepamirškite apkabinti.:)

Exit mobile version