Norėjau keturių
lapelių dobilų.
Per pievą bėgau tekina
Ieškojau nežinia –
Surasiu ar nebe?

Tiek daug gėlių,
Dievai!
Jumis tikiu, nes rasiu vieną,
Kurį branginsiu dieną, 
Ne vieną ir ne dvi –
metus kasdieną.

Gurkšnosiu taurę sau
gėlių medaus, 
iš vasaros aruodo,
bijosiu kad nebūtų nuodo...
Radau!

..........................................................

Bet netikėtai nubudau.
Ir supratau, kad daug ką praradau…
Nes pievoje nėra gėlių,
Nei dobilų.
O man reikėjo tik  
lapelių keturių...