Norėjau keturių lapelių dobilų. Per pievą bėgau tekina Ieškojau nežinia – Surasiu ar nebe? Tiek daug gėlių, Dievai! Jumis tikiu, nes rasiu vieną, Kurį branginsiu dieną, Ne vieną ir ne dvi – metus kasdieną. Gurkšnosiu taurę sau gėlių medaus, iš vasaros aruodo, bijosiu kad nebūtų nuodo... Radau! .......................................................... Bet netikėtai nubudau. Ir supratau, kad daug ką praradau… Nes pievoje nėra gėlių, Nei dobilų. O man reikėjo tik lapelių keturių...