Šviežia žuvis, kai kam kasdienis maistas, o kai kam šventinis patiekalas, o ypač upėtakis. Šią žuvį galite drąsiai ir skaniai valgyti sūdytą – (panašiai kaip lašišą), – sumuštiniams ji puiki! Pamenu kažkada tai buvo pavasarinės žūklės laimikis – šimtaprocentinė kokybė, o produktas ne kaip kitaip, – tik ekologiškas.
Šį kartą upėtakį radau prekybos centre. Jis buvo su nemaža nuolaida – ryžausi pirkti – buvo proga, o norėjosi, kažko nekasdienio. Parsinešusi į namus, ilgai tyrinėjau, čiupinėjau ir net uosčiau, bet nieko įtartino neaptikau. Iš kur toks atsargumas? – paklausit, – ogi, iš žiniasklaidos! Ta vis – užaugintos dirbtinai žuvys – nesveikos, primaitintos dirbtiniais pašarais, mat! Tačiau, žinovai teigia, kad Europoje vaivorykštiniai upėtakiai natūralioje aplinkoje neršia sunkiai, nes patelės negali dėti kiaušinėlių rudenį. Tai mane nuramino – beliko susirasti tinkamą receptą. Neužtrukau.
Žuvis patiko, svečiams taip pat, todėl negaliu nepasidalinti šiuo receptu su jumis. Tik nesuabejokite – procesas trumpas, rezultatas – puikus. O vieno, apie kilogramą sveriančio upėtakio gali užtekti net 6 valgytojams.
Reikės:
- 1 didesnio išskrosto upėtakio
- 1 citrinos
- 2-3 skiltelių česnako
- nedidelio pundelio krapų
- nedidelio pundelio petražolių
- saujelės šviežio rozmarino
- 50 g sviesto (patiekimui, sumaišyto su prieskoniais ir užšaldyto)
- jūros druskos
- šviežiai maltų pipirų
Gaminimas:
- Upėtakį gerai nuplaukite, nusausinkite bei ištrinkite druska bei pipirais.
- Į upėtakio vidų prikimškite žolelių (su visais stiebais), patraiškytas česnako skilteles, griežinėliais supjaustytą citriną.
- Dėkite į įkaitintą iki 180°C orkaitę, kepkite 30-40 minučių.
- Pasiruoškite prieskoninių žolelių sviesto: smulkiai supjaustykite krapus, petražoles, sumaišykite jas su kambario temperatūros sviestu. Dėkite ruošinį į ledukų ar saldainių formeles, užšaldykite.
- Patiekite su itališka duona, mažomis prieskoninio sviesto porcijomis, citrinos puselėmis.
Labai tikėtina, kad šis patiekalas bus gerai įvertintas ir taps jūsų vizitine kortele!
Dar šis bei tas…
Upėtakį galima patiekti ir su ryžiais, bulvėmis, tačiau man, asmeniškai, duona su prieskoninių žolelių sviestu, neužgožia šios karališkos žuvies skonio, o tik dar labiau jį papildo.
Nors recepte nurodytas rozmarinas, kuris būtų papildęs skonių gamą, mano nebuvo panaudotas (tiesiog, jo neturėjau), – nors niekas jo ir nepasigedo …
Upėtakį kepiau folijoje, ir tik pabaigoje foliją pradengiau leisdama žuviai padžiūti.
Originaliam recepte nurodyta sviesto dėti į upėtakio vidų kartu su prieskoninėmis žolelėmis – aš nedėjau, nes pamaniau, kad riebumo šiai žuviai pakanka ir taip.
Kadangi visos formelės buvo užimtos, padariau žalius sviesto rutuliukus – sušalę jie buvo puikūs!