Nebuvau kurį laiką užėjusi. Pasitiko draugiškai. „Kavos gersi?” – paklausė įprastai. Man patinka ritualai. Kavos įprotis liko nuo studentavimo laikų. Tai buvo seniai. Tada buvo gera visa kava: tirpi Pele, popieriniam pakelyje Kava su cikorija, nežinia per kokias pažintis gautos kavos pupelės, po kurių sekdavo kavos malūnėlio paieškos per didžiausią „blatą“. Didžiai užsieniečių nuostabai pripratome ją plikyti ir iš karto patiekti. Kava padarė savo darbą – jos gėrimas tapo įpročiu, ritualu, priklausomybe.
Taigi, neatsisakiau ir šį kartą. Pasidalname paskutinėmis naujienomis. Ant stalo atkeliauja skirtingi pusryčių puodeliai. Man, ryškiai, per didelis, ir kavos jame per daug… per saldi. Kodėl nepaklausė, ar reikia cukraus? Bet, juk niekada neklausia, o aš pamirštu priminti. Ir dar tas cikorijos tabako kvapas … Bet juk tai tradiciška prekybos centrų kava, greičiausiai, pirkta su nuolaida. “Gal vanduo per karštas ar per vėsus, per minkštas ar per kietas? Nuo ko tai priklauso?” – klaidžioja vis ta pati mintis. Geriu, nes visada tas pats – išgersiu ne visą, bet ritualas bus įvykęs. Šiek tiek erzino trupiniai ant stalo ir nežinia kam ant stalo padėta servietėlė, kuri jau seniai matė skalbyklę. “Nei kava gardi, nei aplinka maloni, bet juk žmogus tai geras” – svarstau sau. „Ačiū už kavą. Man laikas. Kitą kartą lauksiu pas save“.
————————————————————————————————–
Paskambinu:
– Namuose? … Užeisiu.
– Seniai buvai. Ką gersi? Turiu obuolių pyrago? O gal nori alaus? Dar vyno turiu iš kelionės?
– Kavos, kaip visada.
– Kiek dėti? Du? O cukraus? – traukdama iš spintelės taip pažįstamą pakuotę.
– Pati gerai žinai, visada būna skani.
Pasidžiaugiam gerais orais, pagiriu jos hortenzijas. Gėlėmis ornamentuoti, dailiai lenktomis ąselėmis puodeliai su garuojančia kava, jau ant stalo. Vėl naujos servietėlės? Iš kur jas gavo? Ooo… kokia saldaininė?
– Iš kur gavai šį daikčiuką?
– Ai, jau seniai … kažkada senaikčiuose radau.
Kramsnoju išlukštentą saldainį. Kava kaip visada kvapni. „Nuo ko tai priklauso?” – vėl ta pati mintis. Žinau, kad nerasiu atsakymo. Mintys klajūnės linkusios apsėsti. Reikia panaikinti jas sukeliančias aplinkybes. Bet ne, aplinkybių nekeisiu. Turiu dvi drauges, pas kurias, retkarčiais užeinu kavos. Ir dar užeisiu. Ir NESVARBU, kad viena kvepia cikorija.