Kai pavasario drobėje tiek daug baltos spalvos, – desertas prašosi pats. Būdama parduotuvėje nepraeinu pro pieno produktų lentyną, nors gal kažkam pienas yra blogis. Viskam reikalingas saikas, bet čia jau kita tema.
Tęsiu pasivaikščiojimą po prekybos centrą. Iš lentynos pasiimu plakamą grietinėlę, o išėjusi nepraeinu pro prekiautoją uogomis – paprašau nedidelio indelio šilauogių (o gal braškių? – mintį veju toliau…). Štai krepšyje beveik viskas, ko reikia save apdovanoti sekmadienį, kai įvykdai (arba beveik įvykdai) savaitės planus.
Neriboju savęs ir šiokią dieną. Pamenu, draugė labai nustebo, kai paklaususi, ar aš pavakarieniavau, atsakiau, kad prieš vakarienę panorau deserto ir dabar, štai, mėgaujuosi plakta grietinėle. “Net nesugalvočiau…” – teištarė. Na, kiekvienam savas gyvenimas. Stengiuosi balansuoti tarp to, kas sveika ir, kas pavojingai skanu, bet teikia malonumą. Hedonistinė filosofija man prie širdies:) ir nematau čia nieko blogo – sau nenoriu būti priešas. Su malonumu patieksiu šį desertą draugui, kai tik šis sumanys užsukti kavos.
Tačiau, gerai išplakti grietinėlę nėra taip paprasta. “Gal prancūzų virtuvės šefai žino kokias paslaptis?” – pagalvojau. Pavyko šį bei tą išsiaiškinti.
Pirma taisyklė. Desertui grietinėlę išplakti galima tik 33-36 procentų riebumo (ne mažiau, kaip 30 procentų).
Antra taisyklė. Plakti grietinėlę reikia tik labai šaltą. Parnešus iš parduotuvės ją reikia palaikyti apie dvylika valandų šaldytuve, o prieš plakant galima dar įmesti kelioms minutėms į šaldymo kamerą. Plakti reikėtų taip pat šaltame inde arba plakimo indą įdėti į ledukų konteinerį, arba indą padėti ant ledukų maišelių. Kai naudojate konditerinį maišelį, taip pat, viso kiekio nereikėtų sukrauti (nors ir telpa), o darbuotis reikia labai greitai – nuo rankų šilumos grietinėlė pradeda šilti ir sluoksniuotis. Prisiminkime, kad tai yra riebalai (kaip sviestas) – kambario temperatūroje greitai sušyla ir keičia savo struktūrą.
Trečia taisyklė. Pradėti plakti reikia vidutiniu greičiu. Pradžioje neišvengsime taškymosi, todėl apie tai reikia pagalvoti iš anksto. Plakant nedidelį kiekį siaurame inde, galima viršų apsaugoti uždėjus rankos plaštaką. Jeigu plakame virtuviniu robotu, ir aparatas neturi specialios apsaugos, ant viršaus užmeskite švarų rankšluostėlį.
Ketvirta taisyklė. Plakant reikia akylai stebėti, kad grietinėlė “nesuvarškėtų”, o gal tiksliau, kad netaptų sviestu, kada atsiskiria pasukos ir susidaro riebalų kruopelės. Pradėjus grietinėlei tirštėti, (tai rodo atsiradę nedidelės “bangelės” paviršiuje), plaktuvo greitį reikia padidinti iki maksimalaus plakti tol, kol grietinėle tampa glotni, panaši į kreminį sūrį. Tada jau galima dėti cukrų ir užbaigti plakimą.
Penkta taisyklė. Paruošta grietinėlė turi būti tokio tirštumo, kad ištraukus plakimo šluotelę ši turėtų laikyti “paukščio snapą” – būtų puri, prisotinta oro.
Šešta taisyklė. Paruoštą grietinėlę reikia iš karto statyti į šaldytuvą. Ten ji bus “saugi”, kol ruošime uogas, dėliosime indus, ar lauksime svečių prie stalo.
Grietinėlę galima suplakti ir rankine šluotele. Taisyklės yra tos pačios, o patikrinti, ar jau yra tinkamos konsistencijos, galima įstačius šluotelę į indo vidurį. Jeigu šluotelė stovi įbesta ir nesvyra, grietinėlė paruošta!
Kartais atrodantis paprastai įgyvendinamas patiekalas, gali būti apgaulingas – pasidomėti verta…
Reikės: (2 porcijoms)
- 250 g plakamosios grietinėlės
- 2 a.š. cukraus pudros
- 1 saujos šilauogių
Gaminimas:
- Atšaldytą grietinėlę supilame į plakimo indą ir plakame vidutiniu greičiu, kol pradeda formuotis lengvos “bangelės” paviršiuje.
- Plaktuvo greitį padidiname iki maksimalaus ir tęsiame plakimą, kol grietinėlė tampa glotni, bet ištraukus dar krenta nuo šluotelės.
- Sudedame cukraus pudrą ir tęsiame plakimą. Akylai stebime, kaip grietinėlė tirštėja, tikrindami jos konsistenciją.
- Baigiame plakti, kai šluotelė laiko “paukščio snapą”, indą talpiname į šaldytuvą.
- Dedame grietinėlę į indelius, kviečiame svečius prie stalo.
- Patiekiame su šviežiomis uogomis, viršų apibarstome cukraus pudra (nebūtinai).
Skoniai ir spalvos – mėgautis smagu!
SKANAUS!
Dar šis bei tas…
Vietoj cukraus pudros drąsiai galite naudoti kristalinį cukrų.
Cukraus plaktoje grietinėlėje gali ir nebūti – jums rinktis!
Pradėjus plakti, į grietinėlę galima įmesti keletą grūdelių citrinos rūgšties, o dar geriau šaukštelį kitą citrinos sulčių – suteiks papildomą poskonį.
Patinkantys aromatai taip pat puikiai tinka.
Jeigu taip atsitiko, kad grietinėlė pradėjo sluoksniuotis, dar galima ją išgelbėti: įpilkite šiek tiek šviežios, įmaišykite rankine šluotele, tik ilgai neplakite.