Pagardas Nr.1 prie makaronų. Puikus bulvių, pomidorų, varškės, picų, žuvies palydovas iš Italijos, ten kur karaliauja vešlieji Ligūrijos bazilikai, kur pirmą kartą buvo pagamintas garsusis Genujos pesto. Nuo to laiko atkakliai laikosi antroje vietoje nusileisdamas tik pomidorų padažui.
Žinomas nuo Antikos laikų, išpopuliarėjo tik XIX amžiuje. Ilgą laiką nepelnytai laikytas vargšų maistu (baziliko, aliejaus, kedrinių pinijų Italijos šaurės vakarinėje dalyje buvo sočiai) – dabar nepakeičiamas ne tik Italijos, bet ir viso pasaulio virtuvėse. Pesto dažnai gardinamas Parmezano sūriu, tačiau ilgus šimtmečius šis kietasis sūris buvo pagrindinis italų maistas ir ne vieną italų šeimą išgelbėjęs sunkmečiu.
Lietuvaičiai visai neseniai pamėgo baziliką, nors pomidorus augina ne vieną dešimtmetį. Ši kvapni žolė mums buvo egzotika, niekas jos nepasigesdavo pomidorų lėkštėje. Gal ir gerai ta GLOBALIZACIJA. Nereikia vykti į Italiją, kad paragautum pesto (nebent vietinio, Genujos) – pasėji darže baziliką, nupjauni vieną kartą, pasigamini pesto su kedrinėm pinijom, nupjauni antrą kartą – ragauji pesto su anakardžiais, trečią kartą įdedi vienokio sūrio, kitą kartą kitokio. Jeigu gražus ruduo, pesto galima pasigamini ir su įvairiom sėklom – receptų, tiek, kad kiekvienam skoniui galima įtikti. Bet svarbiausia, kad jį galima labai greitai paruošti ir iš karto gardinti salotas, troškinius, kiaušinių patiekalus, sriubas,…, na, viską sunku net išvardinti.
Būtinai išbandykite, nes tai yra skonio garantas!
Reikės:
- 70-100 g bazilikų lapelių
- 50-70 g anakardžio riešutų
- 20-50 g alyvuogių aliejaus
- 30-70 g Parmezano (ar kito kokio brandinto sūrio)
- 2-3 skiltelių česnako
- 2-3 v.š. citrinos sulčių
- Druskos
- Pipirų




Gaminimas:
- Bazilikus nuplauname, gerai išdžioviname, anakardžių riešutus užmerkiame kambario temperatūros vandenyje porai valandų.
- Nusausintus bazilikų lapelius dedame į smulkinimo indą kartu su česnakais, anakardžių riešutais, viską susmulkiname.
- Sudedame gabaliukais sulaužytą sūrį, viską sutriname iki vientisos masės.
- Pilame alyvuogių aliejų, citrinos sultys įdedame pagal skonį druskos, pipirų, maišome iki glotnios masės.
- Dedame į švarius stiklinius (geriausia tamsius) indelius, paliekant nedidelį tarpelį nuo viršaus.
- Užpilame šaukšteliu aliejaus, laikome šaldytuve 2 savaites (gali stovėti žymiai ilgiau – priklauso nuo druskos kiekio, šaldytuvo temperatūros).
Skanaukite šviežią – kūnas padėkos:) Kartais būname per daug šykštūs sau ir manome, kad tik svečias gali mėgautis tuo, ką turime geriausio. Bet ar visada jis įvertina mūsų pastangas?
Dar šis bei tas….
Žodis “pesto” yra kilęs iš italų kalbos žodžio “pestare” (trinti, grūsti). Galima trinti ir kitokias žoleles – špinatus, gražgarstes, ridikėlių lapus, krapus, petražoles – sudėtinės dalys gali likti tos pačios.
Vietoj anakardžių galite rinktis lengvai pakepintas saulėgrąžų sėklas – pagaminta, išragauta, įvertinta GERAI.
Jeigu neturite tamsių stiklainiukų, uždenkite folija – šviesa neįsiskverbs, išsilaikys spalva.
Dalį arba visą pagardą patartina užšaldyti – sudėti į ledų formeles, o po to į šaldymo maišelius.
Priedus į bazilikų pesto dėkite pagal savo skonį, – nebūtina aklai laikytis proporcijų.
Netoleruojantiems pieno produktų, sūrio galima atsisakyti, o riešutai taip pat nebūtini. Pirmasis mano pesto, būtent toks ir buvo, žiūrėkite bazilikų pagardas.
Kadangi neturiu virtuvinio kombaino ir dažniausiai viską smulkinu universaliam smulkintuve, aš jį vadinu “kokteiline” – ruošdama pesto, bazilikų lapelius pirmiausia sumalu mėsmale, anakardžių riešutus dedu į elektrinį smulkintuvą, įkandin česnaką, sūrį, viską susmulkinu, o po to dedu jau sutrintus bazilikus, viską permaišau, o pabaigoje pilu aliejų, citrinų sultis, įdedu prieskonių.
Verta žinoti ir kitus svarbius dalykus apie baziliko karališką prigimtį.