Senovės Egipte kopūstą pateikdavo kaip didžiausią delikatesą desertui. Senovės Graikijoje kopūstą laikė dievų dovana. Pasak legendos, jis stebuklingu būdu sudygo iš Frakijos caro, kurį tėviškai prilupo pats Dzeusas už išdaigą, ašarų. Senovės Graikijos žiniuoniai teigė: suvalgysi kopūsto lapą prieš gerdamas – nepasigersi, suvalgysi išgėręs – išblaivėsi. Smulkiai supjaustytų kopūstų sultimis ir tyre buvo gydomos žaizdos ir pūliniai, jais labai sėkmingai gydytos kepenų ligos, nemiga. Šių laikų mokslininkai nustatė, kad gydomosios baktericidinės kopūsto savybės priklauso nuo jame esančio lizozimo.
Panašumai ir skirtumai
Šiandien kopūstai karaliauja mūsų virtuvėse, bet populiariausi yra ankstyvieji ir vėlyvieji baltagūžiai. Lietuviai rečiau ruošia namuose briuselio kopūstus, nedrąsiai įsileidžia lapinį kopūstą. Savojos kopūstas nelabai populiarus taip pat. O atrodytų nelabai kuo skiriasi nuo baltagūžių. Tačiau esminis skirtumas yra – raugintų kopūstų iš jų neišgausi. O mūsų platumose rauginti kopūstai ne tik stiprinantis organizmą žiemos maistas, bet ir nepabostanti palyda mėsai. Dar vienas tradicinių kopūstų privalumas, kad juos yra geriau sandėliuoti, o savojos kopūstai – ilgai nesilaiko, reikalauja daugiau priežiūros.
Savojiniai kopūstai, kaip ir baltagūžiai kopūstai, kilę iš laukinių rūšių, augančių Viduržemio jūros pakrantėje. Savo vardą gavo iš Italijos Savojos grafystės, kurios gyventojai juos augino nuo seniausių laikų, pavadinimo. Šis kopūstas taip pat labai populiarus Prancūzijoje, Anglijoje ir JAV, užimdami ten didžiulius plotus. Ten jų valgoma daugiau nei visų kitų kopūstų rūšių.
Kokie pranašumai?
Savojiniai kopūstai yra daug saldesni nei balti, o savo maistinėmis savybėmis daugeliu atžvilgių pranašesni už savo giminaitį. Šios rūšies kopūstai ypač naudingi pagyvenusiems žmonėms, o ypač vaikams ir paaugliams, nes turi ypatingų medžiagų, kurios stimuliuoja organizmo augimą.
Medžiagos, esančios šiuose kopūstuose, normalizuoja nervų ir virškinimo sistemos darbą, gerina apetitą, stiprina imunitetą, padeda reguliuoti kraujo spaudimą, teigiamai veikia kraujo sudėtį. Savojiniai kopūstai gerina širdies ir kraujagyslių darbą, nes juose yra kalcio, fosforo ir kalio.
Savojiniai kopūstai – idealus baltymų šaltinis, todėl ypač naudinga valgyti mažiems vaikams. Dėl didelio kiekio vitamino C juos pravartu valgyti siekiant apsisaugoti nuo peršalimo ligų, esant nemigai. Be to, kopūstuose esantis vitaminas U padeda susidoroti su kepenų ligomis. Vitaminas K reguliuoja kraujo krešėjimą, todėl geriau gyja žaizdos. Aptinkama ir antioksidanto glutationo.
Skiriasi taip pat ir šių kopūstų lapai, nes yra gofruoti, spalva – įvairi žalia. Konsistencija? – Jie yra švelnesnio skonio, traškūs.
Ką gaminti?
Kadangi savojiniai kopūstai pasižymi traškumu ir lengvumu, iš jų gaminamos puikios šviežios “orinės” salotos. Šie kopūstai taip pat vartojami pyragų įdarams, balandėliams gaminti. Ypač skanūs balandėliai yra su daržovių ir sūrio įdaru, nors galima drąsiai gaminti tradicinius – su faršu. Be to, šios daržovės lapai labai paįvairina įvairias užkepėles, guliašus.
Kaip auginti?
Savojiniai kopūstai auginami iš daigų. Sėjos laikas priklauso nuo veislės ankstyvumo. Ankstyvos veislės sėjamos kovo viduryje arba pabaigoje, o vidutinės ir vėlyvos – balandžio viduryje.
Kopūstų daigai gali būti auginami dėžutėse, polimerinėse kasetėse (daigyklose), polimeriniuose puodeliuose bei sėjant sėklą tiesiai į žemę šiltnamyje ar lauke į daigyną.
Kaip ir visų kopūstų, taip ir šio, privalumas yra tas, kad jis lengvai pakelia šaltį, galima palikti lysvėje iki vėlyvo rudens. Jeigu baltagūžius, kaip minėjau, galima nuėmus derlių laikyti rūsiuose, tai savojinius kopūstus reikia nedelsiant suvartoti. O tai, kad jiems nebaisus lengvas šaltukas, tai turint savo daržą, išsprendžiama ir sandėliavimo problema. Be to jis gali likti vienintelė daržo puošmena, kai kitos daržovės seniai nuimtos, paverstos maisto atsargomis, ar net sunaudotos.
Naudoti šaltiniai: https://www.sveikaszmogus.lt/Maistas-746-Darzo_ponaitis_kopustas, https://ukininkopatarejas.lt/garbanotieji-guziniai-kopustai-kodel-nesiryztame-auginti/