Radau aš deimantą. Jis juodu akmeniu gulėjo, šveičiau, kol rankos suragėjo, širdis nutilo laukti nepradėjus. Gilus nusiminimas palietė akis,- ryžausi šokiui…, liemuo išlinko ir staiga, – kažkas nedrąsiai palietė rankas manas… ……………………………………………… Tu mano Deimanatas, tave iš juodo akmenio prikėliau,- švytėt pradėjai. Mano širdis ir vėl plazdėt norėjo, akyse žvaigždės suspindėjo. Mes šokome kartu su… Skaityti daugiau Tu mano Deimantas
Įskaudinta lemtis atsuko veidą į duris. Tikėjo, kad kažkas atidarys – tai bus drąsus ir geras taikdarys? Prabėgo metai, ir kiti, nulinko medžiai pakely. Tikėjo, – tuo keliu ateis draugiškesni, pasaulio matę artimi. Dešimtmetis jau suką ratą, bet horizonte nieko nesimato. Tikėjo, – vėjas gal atneš snaiges, kurioms bus ne tas pats, ir kaip, ir… Skaityti daugiau Tikėjimas
Patiko man lietus. Ar jis dailus? Nubėgo skruostu, Palikdamas be bluosto – Barbeno į duris, stukseno lango stiklą, – Gal tai vagis? Apsiaustą debesies nusinešė tamsa, Lietus sugrįžo su aušra. Su spinduliu pirmu sublizgo amalo žiede, Ir liovėsi byloti, rudens giesmes niūniuoti. Dangus nušvito dangiška šviesa, Bet man lietaus dar negana. Paliksiu atviras duris, ne… Skaityti daugiau Apie lietų
Norėjau keturių lapelių dobilų. Per pievą bėgau tekina Ieškojau nežinia – Surasiu ar nebe? Tiek daug gėlių, Dievai! Jumis tikiu, nes rasiu vieną, Kurį branginsiu dieną, Ne vieną ir ne dvi – metus kasdieną. Gurkšnosiu taurę sau gėlių medaus, iš vasaros aruodo, bijosiu kad nebūtų nuodo… Radau! …………………………………………………. Bet netikėtai nubudau. Ir supratau, kad daug… Skaityti daugiau Dobilų burtai
Nesigailėjau mylėjus, Nesigailėjau praradus, Nesigailėjau tylėjus, Kai jis išėjo. Nesigailėjau kalbėjus, Kai jis sugrįžo. ———————— Rugiai išplaukę, Saulėlydžio varstai. Laukimas palaukėj, – Keleivis paklydęs. Viltis jo širdy iš tolo spindi. Ar jis mane girdi?
…ir niekam nesakiau – Tik Jam. Kuždėjau ir meldžiau – Paleist… Vaitojo pušys, O mėnesio delčia Stebėjo paslapčia. Tirpau, kaip vaškas… Išklausius maldą, Pradingo nejučia Ir mėnesio delčia. …ir niekam nesakiau, – Tik Jam. Kuždėjau ir meldžiau – Paleist… ………………………………….. Ruseno žvakė, O malda – sustingo tamsoje…
Supuos į drobę audeklo O žmonės žiūri… Tačiau surinkus liūdesį ir džiugesį Nuskrieja bangomis Mano likimo burė. Tveriuosi virvės ašutinės, – Krauju pasrūva – liūdna… Kas buvo, lai sugriūna, O kas ketino būti, – lai supūva! O vandenyno perlai Ašaros dirbtinės – Byrėkit – nesigėdykit Surinksiu jus, Paslėpsiu Taip giliai, – lai būna! Tačiau pasrūva,… Skaityti daugiau Burė
Nukrito ašara – Sužibo krištolu, Sudužo stiklas – Nukrito dužena. Ar tu viena? Ateit skubėsiu – Nubrauksiu ašarą, Šukes surinksiu, Paliksiu krislą, Juk, to ir laukei? Bijai suklysti? Apglėbt skubėsiu – Pašauksiu ilgesį, Pabarsiu liūdesį, Ištirpsiu sutemoj, Juk, to ir laukei? Bridau per rasą – Prikėliau strazdą, Dangus pravirko, Tikėt nustojau … … Skaityti daugiau Laukimas
Mėnulio luotas Dilina akis… Nutilo net cikados. Tyla, įslinkus paslapčia Ir pasiliko čia. Senovinė stakta, Sulaužyta simetrija – Virtuvėj ant grindų, Ir ant senovinių kėdžių, Ant tinko ir ant mano rankų – Joms nesvarbu – Luženų – visur – Jų neturėjo būti! Gali pražūti. ————————————— Akys, sklidinos dvi taurės,- Jau buvo pasiruošę švęsti! Sode nukrito… Skaityti daugiau Mėnulio kambarys
METŲ LAIKAI – kai keičiasi ne tik gamta, bet keitiesi ir pats, žmogau, ir ne apdarais vis kitais besidabindamas, bet iš vidaus, iš esmės pasikeiti. PAVASARĮ tavo siela pradeda skraidyti su pirmais parskridusiais paukščiais, išsivalyti norisi ne tik iš išorės, bet ir iš ten, giliai … ; pakilti, kartu su pienės pūkeliu lig debesų –… Skaityti daugiau Metų laikai
