Daržo puošmena ir ne tik. Lapinis kopūstas dar vadinamas kale, Europoje yra jau seniai prasiskynęs kelią į virtuvę. Mūsų krašte jo populiarumas išaugo su sveikuolišku judėjimu, kuris palyginus dar labai jaunas. Tuo tarpu Amerikoje jau XVII amžiuje ši daržovė buvo vertinama dėl savo išskirtinių maistinių savybių ir poveikio sveikatai.
Nuo seno auginami Viduržiemio jūros regione, dėl atsparumo šalčiui bei kenkėjams, lapiniai kopūstai buvo labai vertinami tenykščių valstiečių. Šis kopūstas labiausiai artimas savo laukiniams protėviams, – aukštu kotu, pasidabinęs garbanotais vėduokliniais lapais traukia akį savo dekoratyvumu. Būna melsvo ir violetinio atspalvio, tačiau skoninės savybės yra beveik tokios pačios: intensyvaus, kartoko – vasarą ir saldaus žiemą. Ne veltui kai kurie daržininkai pataria šiuos lapus skanauti sulaukus pirmųjų šalnų. Šiai daržovei nebaisūs didesni šalčiai – ji puikiai jaučiasi ir prie -15 laipsnių, todėl užsiauginę liepą, galėsite ja mėgautis ir sausį.
Lapinis kopūstas – super maistas
Ši daržovė ypač paplitusi tarp praktikuojančių sveiką gyvenseną. Turinti mažai kalorijų, daug ląstalienos ir nulį riebalų tinka bet kokiai dietai – ir grožiui išsaugoti, ir sveikatai sustiprinti. 100 gramų šios daržovės yra net 5 gramai ląstelienos, kuri labai reikalinga virškinimui ir viso organizmo funkcionavimui. O geležies lapinis kopūstas turi daugiau nei jautiena. Todėl jį patartina valgyti tiems, kurie serga mažakraujyste, kuriems trūksta energijos, moterims, kurioms gausios mėnesinės. O vegetarams, veganams – puiki alternatyva mėsai. Kieno įsitikinimai neleidžia arba organizmas netoleruoja pieno produktų, jiems taip pat gera žinutė – kopūste gausu kalcio, kuris sustiprins kaulus.
Be to lapinis kopūstas gali tapti puikia priemone organizmui išvalyti, nes jame esanti ląsteliena ir siera dalyvauja detoksikacijos procese.
Lapinis kopūstas – vitaminų bomba
Ši daržovė turi mažiau žinomą, bet labai svarbų vitaminą K, kuris pajėgus kovoti net su Alzhaimerio liga. Vitaminas reikalingas visoms gyvybinėms organizmo funkcijoms: palaiko kaulų sveikatą, neleidžia susidaryti kraujo krešuliams, užtikrina tinkamą cholestreolio kiekį. O joje esantys antioksidantai stabdo uždegiminius procesus, net navikų susidarymą.
Šiame kopūste yra ir labiau žinomų vitaminų, tokių kaip A ir C. Jeigu vitaminas A svarbus regėjimui, tai vitaminas C – imuninei sistemai sustiprinti. Tačiau jie abu naudingi gerai odos būklei palaikyti.
Omega-3 riebalų rūgštys, esančios daržovėje palengvina traumų gijimą, mažina artrito bei astmos simptomus. Reguliarus jų vartojimas palaiko jaunystę bei aktyvumą.
Lapinis kopūstas virtuvėje
Lapinis kopūstas tiek žalias tiek termiškai apdorotas yra puikus maistas. Pakepintas su aštriais prieskoniais aliejuje – tiks garnyrui, lengvai pakepinti orkaitėje jo lapų traškučiai – užkandžiui, o pusryčiams – praturtins omletą.
Nors ir šiurkštesnės tekstūros nei salota, jis gali tapti sumuštinio ar lavašo suktinukų sudedamąja dalimi. Kale kopūstas taip pat dažnai naudojamas įvairiuose žaliuosiuose kokteiliuose.
Lapinio kopūsto auginimas
Šis kopūstas yra nelabai reiklus klimatui ir žemei. Gal šiek tiek labiau mėgsta saulėtas vietas, priemolį bei vandeniui pralaidžią dirvą.
Į durpių substrato pripildytas daigyklas garbanotieji kopūstai sėjami kovą ir balandį. Rekomenduojama sėti 1 cm gylyje eilutėmis. Į nuolatinę augimo vietą daigai persodinami nuo balandžio pabaigos iki gegužės pabaigos, kai turi 4–5 tikruosius lapelius ir yra apie 13 cm aukščio. Juos reikėtų sodinti 45–60 cm atstumu tarp augalų ir 60–80 cm tarp eilių.
Norint garbanotųjų lapinių kopūstų derliaus sulaukti vėlų rudenį, sėklos sėjamos tiesiai į dirvą eilėmis balandį–birželį. Sėjama 1 cm gylyje, sėklos sudygsta per 7–12 dienų.
Kadangi šių kopūstų lapai neformuoja gūžės, jų derlius pradedamas imti, kai užauga pakankamai lapų – apie liepos vidurį. Kadangi atsparūs šalčiui, jų galima turėti ir ant kalėdinio stalo.
Straipsnis parengtas pagal: http://blog.fermedesaintemarthe.com/histoire-de-chou-kale/;
peptidas.lt