Kai turi pasirinkimą arba pasimetimą. Pasirinkimas – gaminti pesto iš petražolių arba gražgarsčių (bazilikai ir krapai jau sutvarkyti). Pasimetimas – ar tikrai tiek visko reikia? Kai išauga antras derlius ridikėlių, salotų ir įvairių prieskoninių žolelių – galvos skausmas, kaip viską suspėti sutvarkyti? O dar iš lysvių išvirtę agurkai, cukinijos ir moliūgai – “Kodėl į mus nežiūri?”, žirneliai baisiai nelaimingi, kad praeinu pro šalį, – bet šiandien dėmesys tik žolelėms.

Kad jau pesto, tai pesto! Atleisikite man nuostabieji mano daržo gyventojai – jūsų tikrai nepamiršau. Tiesiog eilėje pirmos stovi gražgarstės ir grasina žiedų paradą surengti. Petražolės ketina prie jų prisijungti. Ir ką tu joms? – Beliks kartu su jomis žygiuoti, o ne pesto degustuoti.;)

Pradėti reikia, nusiteikti ne mažiau būtina. Ypač, jeigu virtuvėje neapsigyveno galingas smulkintuvas. Aabra Ka Dabra – NIEKO! Teks traukti rankinę mėsmalę, nors patogesnis daiktas būtų akmeninė grūstuvė – deja, ir jos neturiu.

ECH.. Paieškosiu humoro jausmo…

Reikės:

• 300 g gražgarsčių (naudojau “sėjamąsias”).
• 150 g anakardžių riešutų
• 6 skiltelių česnako
• 80 g kietojo sūrio (parmezano, pekorino)
• 1 citrinos sulčių
• 100 ml nerafinuoto alyvuogių aliejaus
• druskos

Gaminimas:

1. Anakardžius užpilame šaltu vandeniu, pamirkome pora valandų drugname vandenyje, nupilame skystį, perplauname, nusausiname.
2. Gražgarstes nuplauname, išdžioviname, nuimame kotelius susmulkiname (aš, kaip minėjau naudojau rankinę mėsmalę arba galima sugrūsti grūsuvėje).
3. Į elektrinį smulkinimo indą dedame anakardžius, smulkintus česnakus, sumalame iki labai smulkių trupinių (gali būti ir vientisa masė).
4. Įkandin dedame trintas gražgarstes, supilame citrinų sultis, aliejų, įdedame druskos, viską apjungiame iki vientisumo.
5. Pabaigoje sudedame tarkuotą sūrį, viską dar kartą permalame, skanaujame – jeigu trūksta skonio, dedame dar druskos, įpilame šlakelį aliejaus.
6. Pesto sukrečiame į nedidelius stiklainiukus, ant viršaus užpilame šiek tiek aliejaus, laikome šaldytuve.
7. Mėgaujamės gražia pagardo spalva (man ji taip patinka, kad dar kelias dienas gėriuosi, net gailiu naudoti maistui).
8. Skanaujame su pasta, brusketomis, patiekiame prie kiaušinių, gardiname troškinius ir tai dar ne viskas…

Skonių nebūna per daug!

Dar šis bei tas…

Gražgarstės pasvertos su kotais (vėlyvojo derliaus). Augalus nuplovus ir išdžiovinus, jų lapelius nuimu nuo kotų, – lieka tik žalia masė, jos dar kartą nepasveriu (nor reikėtų) – taip jau įpratau, ir nurodyti kiekiai man tinka.

Nurodyti kiekiai labiau orientaciniai, nes labai priklauso nuo to, kokio intensyvumo patinka skoniai ir pagaliau – labai priklauso nuo sūrio, kurį naudosite, nuo gražgarstės rūšies ir kt. – aš visada daug skanauju, kol pasigaminu tai, kas man patinka.

Aliejaus pilu apie 100 ml, jeigu matau, kad masė per sausa, įpilu dar šiek tiek.

Galite gaminti ir be sūrio – galėsite gardinti taip pat daug ir įvairių patiekalų.

Pusę pagaminto kiekio užšaldau – sudedu į ledų formeles, o kai sušąla, perkeliu į šaldymo maišelius.