Kai atsibosta pyragai, na, gal ne visai… – atsibosta juos kepti, – tai į “kažkąskanaus” pradeda pretenduoti uogienės. Tokių metų, kad taip stipriai į jas kibčiau – nepamenu. Labiau pavasariop jų užsigeisdavau, kai būdavo pasibaigę šaldytų uogų atsargos. Gal iš tikrųjų žmonės keičiasi kas keli metai … Nors, atrodo, kad tai labiau susiję su orais. Šių metų šiltasis sezonas toks trumpas, kad panašėja į gerokai labiau į šiaurę nutolusių šalių klimatą. Ir čia kaip kam geriau,žinoma – vieniems vėsa, kitiems karštis.
…štai nustojo lyti ir pro debesų paklodę prasimušė saulės spinduliai – galingas užtaisas nuotaikai. Tačiau kambaryje truputį vėsu. Kaičiu arbatinuką. Kai dar galima nejungti šildymo, man labiau patinka įsisukus į pledą mėgautis garuojančiu puodeliu arbatos – renkuosi aviečių lapų. Tokia arbata, su trupučiu medaus, padeda net stipriau peršalus, bet dabar ji maloniai sušildo kūną ir gerai nuteikia: vakaro filmui, knygai, savaitgalio planavimui, jaukiems pokalbiams.
…ir jeigu, visgi to pyrago nėra ir žinai, kad nebus, o taip norisi to skaniuko, prie arbatos – aviečių uogienė su skrebučiu ar varškės sūriu, puikiai atstovaus bet kokiam desertui. Manydavau, kad uogienei virti reikia labai nusiteikti, nes tai yra procesas: kruopšti uogų revizija, proporcijų dėliojimas, svarstymas, kaitros reguliavimas, nuovirų graibstymas, laiko sekimas, stiklainių kaitinimas, … na vž,… Bet štai neseniai privertė aplinkybės greitai sutvarkyti kibirėlį rudeninių sodo aviečių. Kadangi šaldiklis daugiau neįsileido nei vieno indelio gėrybių, pasitelkiau greitąją paiešką ir radau visiškai paprastą uogienės receptą – net patikėti buvo sunku, kad pavyks.
Pavyko! Ir jums pavyks. Ir neužtruksite: nes sodo avietes perinkti ypač lengva, pasimatuoti neužtrunka, nes cukraus reikia per pusę mažiau, nei yra uogų, graibstyti beveik nėra ko, o virimo trukmė tik 10 minučių. Dėl stiklainių: nėra reikalo jų kaitinti, jeigu jie švariai išplauti ir ypač, jeigu laikysite šaldytuve ir valgysite iš karto. Ilgesniam saugojimui, reikėtų cukraus kiekį padidinti.
Ar dar nesugundžiau duonos skrebučiu su uogiene prie arbatos, ar rytinės kavos? Jeigu taip, tai traukite šaldiklių atsargas ir išsivirkite šviežios kvapnios uogienės ar džemo. Argi neskaniau ką tik išvirta, nei ta, kuri ten kažkurioje lentynoje nubrukta, – virta, kai reikėjo žūt būt sutvarkyti derlių, kai buvo tiek darbų, ir visokių konservavimų, kad svarbu buvo padaryti viską laiku, kad sąžinė nepriekaištautų – “auginai, stengeisi, o neaprėpi visko!?”.
Jeigu palenkiau Jus į savo pusę dėl uogienių, tada susitinkam prie pusryčių stalo ir pasidalinam receptais!
Reikės:
- 1 kg šviežių remontantinių aviečių/šaldytų aviečių
- 500-700 g cukraus
- 2-3 v.š. citrinų sulčių
Gaminimas:
- Avietes perrinkite, nuimkite kotelius/išimkite iš šaldiklio užšaldytas.
- Suberkite uogas į puodą, užberkite cukrumi, įjunkite kaitrą, maišykite, kol ištirps cukrus.
- Virkite 5 minutes, nugriebkite putas, supilkite citrinų sultis, permaišykite.
- Supilstykite į iškaitintus stiklainius, laikykite vėsiai.
- Skanaukite su duonos skrebučiais, tačiau vienas kitas šaukštelis į arbatos puodelį, taip pat – puikiai !
Šiltų Jums rudens vakarų !