Supuos į drobę audeklo O žmonės žiūri... Tačiau surinkus liūdesį ir džiugesį Nuskrieja bangomis Mano likimo burė. Tveriuosi virvės ašutinės, - Krauju pasrūva – liūdna... Kas buvo, lai sugriūna, O kas ketino būti, - lai supūva! O vandenyno perlai Ašaros dirbtinės – Byrėkit - nesigėdykit Surinksiu jus, Paslėpsiu Taip giliai, - lai būna! Tačiau pasrūva, Verkiu, nes liūdna, Laikyti negaliu ir vėl – Kas buvo, lai sugriūna, O kas ketino būti, - lai supūva !
Gražu…
AČIŪ:) Šią emociją pavyko išsaugoti, tačiau dauguma nukeliauja minčių labirintais ir nesugrįžta…
pagavu! patiko.
Ačiū,- malonu, kad Jus palietė.