Braškės į Lietuvą atkeliavo gana vėlai, tik XIX a. Į Europą uogos buvo atvežtos iš Amerikos, jos priklausė stambiųjų čilinių žemuogių rūšiai. Pirmosios braškės į Europą – Angliją ir Prancūziją – atkeliavo XVII amžiuje iš Virdžinijos. Tai buvo laukiniai augalai, brandinantys smulkias uogas.Tačiau Europoje jos buvo sukultūrintos ir pradėtos auginti soduose. Kaip vėliau nustatė mokslininkai, uogose esančios medžiagos iš tiesų naudingos ir širdžiai, ir smegenims, netgi turi afrodiziakinių savybių…
Praėjus dar 100 metų prancūzų karininkai iš Čilės parsivežė kelis kerelius į braškes panašių uogų – nepaprastai aromatingų ir skanių. Pasak legendos, XVIII amžiaus pradžioje vienas prancūzų karininkas, dirbęs žvalgu Čilės kalnuose, buvo benumirštąs iš bado, kai jo uoslę pasiekė iš pievų sklindantis nuostabus aromatas. Štai tada jis ir paragavo laukinių uogyčių, ne tik išgelbėjusių jo gyvybę, bet ir leidusių jam išgarsėti karaliaus dvare. Dvaro virėjui karininkas rašė: „Parvežiau Jo Didenybei uogų, išvaduojančių širdį nuo kančių valdant valstybę. Nuo šių uogų aromato siela prisipildo meilės, o protas – džiaugsmo…“ Karininko atvežtų kerelių vaisius po kelerių metų kasdien jau krimto karalienė, užsigerdama šampanu. Dabar spėjama, jog tai buvo kažkokios rūšies žemuogės. Sukryžminus šias uogas su jau auginamomis braškėmis atsirado visos dabartinės braškių veislės. Taip laukinių uogų vaikaitės tapo mūsų sodų karalienėmis.
Akims
Antioksiantai, esantys braškėse trukdo vystytis kataraktai, kuri gali būti dalinio arba visiško apakimo priežastimi senatvėje. Vitaminas C saugo akis nuo kenksmingų UV spindulių, taigi braškės – puikus pasirinkimas vasarą!
Vėžio prevencijai
Vitaminas C stimuliuoja visą imuninę sistemą ir padeda užkirsti kelią vėžiui, stabdo jų dauginimąsi.
Odai
Valgant braškes stabdomas odos senėjimas. Čia vėl tas pats vitaminas C! Šiuo atveju jis padeda gamintis kologenui. Braškės padeda išlaikyti odą sveikesnę ir jaunesnę. Taip pat, braškės puikiai tinka veido kaukėms, aišku, jei nesate joms alergiški.
Žarnynui
Maistinės skaidulos esančios braškėse užtikriną gerą virškinimą, padeda išvengti vidurių užkietėjimo bei žarnyno uždegimo. Braškių maistinės skaidulos padeda taip pat įveikti antro tipo diabetą.
Širdžiai ir kraujotakai
Braškėse yra flavanoidų, kurie teigiamai veikia širdies darbą. Tai galingi širdies stimuliantai, kurie neutralizuoja kraujyje blogąjį cholesterolį ir turi priešuždegiminį poveikį. Braškėse yra kalio, kuris teigiamai veikia širdį ir padeda sureguliuoti arterinį kraujo spaudimą. Jeigu organizmas gauna pakankamai kalio, kraujo spaudimas gali sumažėti.
Būsimoms mamoms
Baškėse yra daug vitamino B bei folio rūgšties taip reikalingų nėščioms moterims arba toms, kurios dar ruošiasi motinystei. Šios medžiagos daro teigiamą poveikį vaisiaus vystymuisi ir apsaugo jį nuo įvairių vystymosi sutrikimų. Gaila, kad braškės tokios trumpalaikės!
Figūrai
Šimte gramų braškių yra tik 33 kilokalorijas. Tyrimai rodo, kad viename puodelyje braškių yra tik 0,6 g riebalų. Be to, jos gali skatinti metabolizmą ir susilpninti apetitą. Jos taip pat gali padėti išlaikyti kūno svorį, sumažinti hormonų veikimą. Rekomenduojama braškes vartoti neapdorotas, nes tokiu būdu išsaugomos visos naudingos savybės. Taigi, būdamos labai maistingos ir mažai koloringos tačiau ir labai saldžios, gali puikiausiai pakeisti šokoladą ar kokį kitokį saldumyną!
Aistrai
Dažnai braškė vadinama natūraliąja viagra – nes ši uoga turi daug cinko, kuris didina lytinį potraukį. Daktarai porai pataria prieš meilės naktį suvalgyti po kelias saujas aromatingų braškių.
Dantims
Braškės taip pat gali būti naudojamos balinti jūsų dantims. Vaisių rūgštys, kaip žinoma, padeda pašalinti dėmes nuo dantų. Perpjovę braškę per pusę, su gabalėliu reikia patrinti į dantis ir dantenas. Tai pašalina apnašas, stiprina ir gydo dantenas.
Liaudies medicina
Šis universalus augalas naudojamas beveik visas. Lapai, žiedai, šaknys – visa tai yra puikios gydomosios ir kosmetikos priemonės.
Tiems, kurie itin rūpinasi sveikata, siūlytume nepamiršti braškių lapų, kuriuose vitamino C susikaupia net iki 400 mg/100 g. Taigi džiovintų lapų arbata – puikus vitaminų šaltinis žiemą. Be to, braškių arbata rekomenduojama gydyti peršalimą, gastritą, mažakraujystę, hipertoniją ir kitas ligas. Džiovinti skirtus lapus ir žiedus geriausia skinti birželį ar liepą sausu oru nuo 10 iki 16 val., kai nėra rasos. Surinktą žaliavą reikia džiovinti pavėsyje, gerai vėdinamoje patalpoje arba 45° C džiovykloje.
Lietuvių liaudies medicinoje nuo seno žinomas braškių veido kremas, žinoma, jei nesate alergiškas. Tokiu kremu jaunos merginos tepdavosi veidą, norėdamos pašalinti pigmentines dėmes ir strazdanas. Norite pasigaminti tokį kremą ir jūs? Tuomet jums reikia tik kelių braškių ir medaus. Braškes sutrinti, įdėti medaus, ir natūralus veido kremas jau paruoštas. Tokį kremą reikia tepti ant veido ir laikyti 15–20 min.
O kiek dar skanių dalykų galima pasigaminti iš braškių: nepabostančią pavlovą, stilingus desertus – etono betvarkę, desertą su braškėmis, ledų desertą su braškėmis, tartaletę su braškėmis, braškinius ledus, pienišką braškinį pieno gėrimą, skrebučius su brie sūriu ir braškėmis, braškių salotas ir dar daug daug kitų….
Straipsnis paruoštas pagal:
http://www.esat.lt/sveikata.php?lt=braskiu_nauda_organizmui
http://www.femininbio.com/cuisine-recettes/conseils-astuces/vertus-bienfaits-fraise-80147