Kai taip norisi keistis… pavyzdžiui, kad ir vegetaru tapti, reikia nuo kažko pradėti. Bet jei pradėsit ne nuo to, kas suveikia, galite nusivilti pačia idėja ir daugiau prie to nebegrįžti. Bet, jeigu pradžia padaryta vykusi – sėkmė garantuota. “Gera pradžia – pusė darbo” – ne veltui dar dažnai pasitelkiame šią išmintį. Grįžtant prie vegetarystės idėjos, tai valgyti žoles, sėklas, pagardintas alyvuogių aliejumi, na, dar retkarčiais kokį kiaušinį, daržovių troškinį, na, gal dar įtraukti pieno produktus…, bet vaizduotė gins ten, kur galima rasti dešros ar kepsnį, ar…, daug tų ar. Patarimas: jei pradėsite štai nuo šios bemielės picos, negali nepasisekti, nes ją valgydami nejausite, kad valgote vegetariškai. Manau, ji bus išsigelbėjimas, kai užsigeisite grįžti prie senų įpročių – belieka šaldytuve turėti cukiniją ir graikiškų riešutų indelyje + kokio nors sūrio. Jeigu sugundžiau, kibkite į darbą.
Reikės:
Papločiui:
- 150 ml pasukų/rūgpienio/kefyro
- 50 ml alyvuogių aliejaus (nerafinuoto)+ trupučio pagrindui ištepti
- 400 g miltų
- 1 a.š. kepimo miltelių
- Žiupsnelio druskos
- 100 ml vandens
- Pomidorų padažo (pagrindui ištepti)
Įdarui:
- 1 vnt cukinijos
- 100 g čederio sūrio
- 160-200 g mocarelos sūrio
- 80 g ožkų pieno sūrio arba kitokio (galima rinktis ir kitą)
- 1 saujos graikinių riešutų
- 1 saujos krapų
- Mėgstamų prieskonių (pagal skonį)
Gaminimas:
- Į gilų dubenį persijokite su kepimo milteliais bei druska sumaišytus miltus. Supilkite aliejų, trinkite masę švariais pirštais, kol riebalai tolygiai pasiskirstys.
- Supilkite rūgpienį, vandenį, suminkykite vidutinio kietumo tešlą (jei pernelyg tiršta, įpilkite dar vandens), palikite pusvalandžiui subręsti.
- Cukinijas ir mocarelą supjaustykite plonais griežinėliais.
- Graikinius riešutus pasmulkinkite ir paskrudinkite sausoje keptuvėje.
- Šviežius krapus nuplaukite, nupurtykite vandens perteklių, susmulkinkite.
- Ant miltais pabarstyto stalviršio iškočiokite ploną tešlos lakštą, įtieskite į kepimo popieriumi išklotą skardą, pšlakstykite alyvuogių aliejumi, patepkite pomidorų tyre, užberkite tarkuoto čederio.
- Tolygiai išdėliokite cukinijų griežinėlius, paskaninkite jas mėgstamais prieskoniais, paskirstykite mocarelos gabaliukus, tarpuose pabarstykite skrudintų riešutų.
- Kepkite iki 180 laipsnių orkaitėje 20–25 minutes.
- Trumpam ištraukite, ant viršaus tolygiai pabarstykite smulkinto ožkų pieno sūrio, šaukite į karštą orkaitę dar 4–5 minutėms.
- Patiekite apibarstę smulkintais šviežiais krapais.
Dar šis bei tas…
Pagaminsite per 1 val. 10 min. (neskaičiuojant tešlos brinkinimo laiko).
Iš nurodytos porcijos galima pasigaminti dvi nemažas picas. Aš paskanavimui pabandžiau iš pusės porcijos, kurios užteko įvertinti šeimynai vakarienės metu.
Jei neturite visų nurodytų sūrių, arba tiek sūrių, galima apsieti su kitokiais, ir su mažiau. Mums labai patiko bandymas su čederiu ir Rokiškio ekstra:). Mocarela čia tikrai tinka ir antrą kartą jos specialiai įsigijau – puikiai!
Vandens gali prireikti ir mažiau, o kartais gal ir daugiau – priklausys ar rinksitės pasukas, ar kefyrą, ar rūgpienį (miltų rūšis taip pat daro įtaką) – svarbu, kad gautumėte elastingą, prie rankų nekimbančią tešlą.
Jei norite išbandyti saldžiąsias picas, skaitykite picos su vaisiais.
Grybų mėgėjams – ypač gurmaniška – pica su baravykais.
Sveikesnė, – kai į miltų ruošinį padui įmaišysit kukurūzų miltų (50:50).
Netoleruojantiems gliuteno – alternatyva – brokolių pica.
Kepdama picas visada naudoju šį receptą picos padui – man jis pats geriausias. Vietoj rūgpienio dažnai naudoju nurodytą kiekį panyro pasukų. Šis gėris šaldytuve laikosi labai ilgai ir kuo ilgiau tuo geresnis kepiniams. Pabandykite!