Kol viskas šviežia taip smagu atsiraičius rankoves pasinerti į užburiančią stichiją. Dažnai tai būna varginantis procesas, su kalnu neplautų indų ir rakandų, pritaškytų paviršių bei maisto likučių. Ir čia kaip nusiteiksi. Jeigu vaizduotėje susikursi norimą rezultatą, patirsi malonumą – tekstūros, kvapai, spalvos, dėlionės taip įtrauks, kad net širdis tankiau plakdama tam pritars, o nuovargis pasitrauks toli į kampą, kaip nepageidaujamas, ir nedrįs artintis nei per pėdą net kitą dieną. Ten kur vyksta gražūs dalykai – jam ne vieta!
Apie kūrybiškumą arba, kad žmogus yra iš esmės kūrybiškas esybė, mokslininkų išsamiai išaiškinta ir aprašyta. Tačiau, įkvėpimas kurti ateina ne kasdien. Kartais – ūūūū, kaip reikia šaukti… ir neatsišaukia. O labai lauki, nes žinai, kokį malonumą patirsi. Ir kas gi tas kenkėjas, kuris neleidžiai žmogui, kad ir kasdien mėgautis darbu?
Atsakymo vis dar ieškau…
Reikės:
- 5 mažų burokėlių (galima naudoti ir didesnius)
- 1 didesnės kriaušės
- 1 apelsino
- 1 pakuotės buratos = 100 g
- 2 a.š. šviežio medaus
- 2 a.š. rudojo cukraus
- 0,5 citrinos sulčių
- 1 v.š. tyro alyvuogių aliejaus
- 1 saujos graikinių riešutų
- sezamų/juodgrūdės sėklų apibarstymui
Gaminimas:
- Burokėlius iškepame iš vakaro.
- Nulupame, supjaustome skridinėliais, sudedame į serviravimo lėkštę, apšlakstome citrinų sultimis.
- Ant viršaus sudedame pusę, stambesniais kubeliais supjaustytą, kriaušės, apšlakstome medumi, pabarstome ruduoju cukrumi.
- Viduryje dedame buratos sūrį, įpjauname, kad pratekėtų grietinėlė, apšlakstome aliejumi.
- Iš kraštų padėliojame apelsinų skilteles.
- Pabarstome juodgrūdės/sezamų sėklomis arba abejomis, trumpai keptuvėe pakepintais graikiniais riešutais.
- Palaukiame pusvalandį, kol susistovės skoniai.
- Skanaujame!
Dar šis bei tas…
Jeigu skonio būtų, per mažai, pakartokite citrinų sulčių, cukraus+ medaus, aliejaus pagardus.