Užsidegusi aistra pasigaminti prancūziškų pyragaičių Paris-Brest, privalėjau ir jį pasigaminti. Aišku, galėjau paieškoti parduotuvėje, tačiau norėjau išbandyti pati! Pyragaičiams šis kremas yra tik viena iš sudedamųjų dalių, bet jį galima naudoti ir šokoladiniam pyragui  brauniui arba pusryčių bandelei prie kavos. Gal pasirodys, sudėtinga, tačiau tai, ko nesame mėginę – visada šitaip! Juk kasdienė sriuba ar salotos iš kelių komponentų taip pat užima laiko tik, – kai įprantam, tai daryti atrodo visai  nesudėtinga. Taigi, pasikartosiu – vieną kartą reikia pabandyti, o po to tik svarstyti – apsimoka ar nelabai.

Reikės:

• 125 g lazdyno riešutų
• 125 g migdolų
• 160 g cukraus
• 50 ml vadens

Gaminimas:

1. Įkaitiname orkaitę iki 150 laipsnių, sudedame į skardą riešutus ir pakepiname 20 minučių.
2. Išėmę supilame į rankšluostėlį, suvyniojame ir pagniaužome, kad riešutų luobelės atsikabintų nuo branduolių.
3. Įkaitiname didesnę keptuvę ar prikaistuvį, pilame vandenį ir cukrų, kaitiname, kol cukrus pradės tirpti – temperatūra turi būti aukšta.
4. Supilame riešutus, maišome su sirupu, sumažiname temperatūrą trečdaliu – riešutai turi apsivelti cukraus kristalais.
5. Toliau maišome ir laukiame, kol cukrus visiškai ištirps ir pradės karamelizuotis, įgis tamsiai geltoną atspalvį ir gražiai aptrauks riešutus.
6. Gautą karamelę paskleidžiame plonu sluoksniu ant kepimo popieriaus ir palaukiame kol sustings.
7. Pasiruošiame virtuvinį kombainą su peiliukais (čia gali būti antgalis su platesniais ašmenimis).
8. Visiškai atvėsusią karamelę sulaužome nedideliais gabaliukais, dedame į aparato indą, jungiame turbo rėžimą ir smulkiname. Iš pradžių gauname sausą mišinį, bet tęsiame  toliau –  neužilgo pradės skirtis riešutų aliejai, masė pasidarys skysta.
9. Išjungiame aparatą,  kremą supilame į indelį.

Štai jūsų rankose  nuostabus  riešutų kremas/sviestas! Sveikinu išdrįsusius pasigaminti!

Dar šis bei tas:

Galima riešutų luobelių ir nenuimti – iš karto dėti ir karamelizuoti. Prancūzai sako, kad luobelės suteikia kremui papildomą skonio natą.

Vandens galima nepilti – cukrų tirpinti iš karto puode, aukštesnėje temperatūroje.

Kepinant riešutus, juos karamelizuojant reikia labai atidžiai stebėti, kad nepradėtų svilti, nes tai įvykti gali greitai – būkime budrūs. Rezultatas: jausime kartumą, o blogiausias scenarijus – gaminys keliaus į šiukšlių kibirą.

Smulkintuvą reikės ne kartą stabdyti ir su silikonine mentele atkabinti prie indo kraštų prikibusią sausąją masę (gali prireikti pakartoti ne vieną kartą).

Indą, kuriame gaminote karamelę, pripilkite vandens ir pastatykite užvirti – karamelė ištirps ir viskas lengvai nusiplaus.