Pagal graikų mitologiją, gervuogės atsirado iš Titanų kraujo. Ar tik ne jų dygliukai, šią istoriją padaro ganėtinai įtikinama, o dievai, troškę viešpatauti pasaulyje, neturėtų neigti tokios prielaidos? Tačiau gervuogėms tai tik į naudą. Graikai, dar Antikos laikais, jas naudojo gerklės skausmui malšinti, podagrai, dantenų uždegimui bei burnos žaizdelėms gydyti. Keltai jas laikė šventomis, pasižyminčiomis ne tik gydomuoju, bet ir magišku poveikiu. Jie tikėjo, kad gervuogės gali užikrinti ne tik gerą sveikatą, bet ir apsaugoti, turtus pritraukti. Amerikos indėnai, laukinių gervuogių šaknimis gydė moterų išsekimą (asteniją) po gimdymo, valgė jas su džiovinta bizonų mėsa. Ispanijos čigonės savo nešuliniams galvijams, kad šie būtų darbingesni, ruošdavo mikstūrą, pagamintą iš gervuogių, jų lapų bei vyno. Amerikiečiai jas ilgą laiką vartojo, kaip nepakeičiamą vaistą nuo viduriavimo. Europoje gervuogės sėkmingai auginamos jau daugiau kaip 2000 metų. Iš jų gaminami džemai, želės, ledai, naudojamos kepinių įdarams.
Gervuogių gyomosios savybės
Gervuogės turi apie 85 % vandens, vadinasi, jos yra puikūs diuretikai, todėl sėkmingai gydo inkstų ligas, šlapimo pūslės uždegimus.
Gervuogės pasižymi laisvinamuoju poveikiu, todėl gerai veikia visą virškinimo sistemą – naikina parazitus, slopina skrandžio ir žarnyno uždegimus.
Šios uogos padeda persišaldžius, pakilus anginai, o esant aukštai temperatūrai, labai padeda jų sultys.
Gervuogės, kaip dauguma kitų uogų, pasižymi antioksidacinėmis savybėmis – turi nemažai vitamino C, E, kurie stabdo organizmo senėjimą, stiprina imuninę sistemą, mažina vėžinių susirgimų tikimybę.
Turėdamos flavanoidų (atitinkamų pigmentų anticianinų) gervuogės naudingos žmogaus kraujotakai, nes mažina blogojo cholesterolio lygį, diabeto atsiradimo tikimybę.
Gervuogės rekomenduojamos sergant anemija, nes turi geležies. O jų antiseptinės savybės leidžia išgydyti nedideles žaizdeles.
Gervuogių išskirtinumas kosmetikoje
Kosmetikoje išskirtinai naudingas yra gervuogių aliejus, kuris gaminamas iš šių uogų sėklų (parduodamas labai mažais kiekiais, nes yra labai brangus). Turingas omega 3, 6, ir 9 rūgštimi, gervuogių aliejus odai daro stebuklus – kovoja prieš odos senėjimą, tinka kasdienei odos bei paakių priežiūrai.
Gervuogių aliejus naudingas ir plaukams – maitina ir saugo juos nuo išsausėjimo. Šis aliejus yra atsparus oksidacijai, todėl tinkamas namų gamybos kosmetikai, nes ženkliai pratęsia jos galiojimo laiką.
Gydomieji receptai
Gervuogių sirupas – malšina gerklės skausmą, išvaro iš žarnyno parazitus.
Išvirti 1 kg gervuogių 200 ml vandenyje, nusunkti, kad neliktų sėklyčių. Į gautas sultis pridėti 1, 5 karto daugiau cukraus, nei gauto turinio, pakaitinti iki užvirimo.
Gervuogių lapų arbata – nudoti esant anginai, laringitui, šlapimo takų infekcijoms.
Saują gervuogių lapų pavirti vandenyje. Nusunkti ir gurkšnoti per dieną.
Gervuogių sultys – naudoti esant karščiavimui.
Gervuogė virtuvėje
Gervuogė virtuvėje taip pat užima dievišką vietą. Būdama avietės giminaitė, ji puikiai eina duetu, kai reikia papuošti pyragą, pyragaitį ar tortą – jų tamsi spalva puikiai kontrastuoja ir su kitomis raudonomis uogomis. Jos tinkamos virti uogienes, džemus, ypač geras derinys su mėlynėmis ir avietėmis. Trintos be kauliukų tyrės tinka gardinti jogurtui, panakotai, čia pudingui, įvairioms košėms. O pati labiausiai įvertinau gervuogių ledus.
Auginimas
Gervuogės kaip ir avietės mėgsta saulėtas, nuo vėjų, bent jau kažkiek, apsaugotas vietas – geriausia jas sodinti prie tvorų, tvorelių ar sienų. Geriau auga dirvoje, kurioje anksčiau derėjo agurkai ar burokėliai.
Nepatartina sodinti ten, kur augo žemuogės, bulvės, paprikos, pomidorai ir kitos avietės, nes nuolat puls ligos ir kenkėjai.
Straipsnis paruoštas pagal:
https://www.jardiner-malin.fr/sante/mure-bienfaits-vertu.html