Praeitame įraše savęs klausiau: “Ar suspėsiu pas mėlynes?”. Taip! Prisirinkau, – ir nemažai. Užteks ir uogiene pasmaližiauti, ir užsišaldyti (koks puikumėlis vėlyvą rudenį ar žiemą išsikepti mėlynių pyragą). Dar išsuksiu ledus, suplaksiu kokteilių, pagardinsiu pyragėlius…

Labai džiaugiuosi. Ši vasara – yra jų metai ir pralesiti progą, gyvenant apsuptyje miškų, būtų tikra nuodėmė, žinant dar be to, kad ši uoga yra tikras vitaminų užtaisas. Prieš penketą metų, kai buvo tokie pat derlingi metai, pasidomėjau ne tik mėlynių nauda, bet ir kodėl mėlynės mėlynos, o ne raudonos, kaip dauguma uogų. Štai dėl ko man patinka ne tik testuoti receptus, jais dalintis, bet ieškoti atsakymų į tuo metu kylančius klausimus. Tai yra truputį daugiau nei atsiversti ir perskaityti pirmą pasitaikiusį šaltinį. Rašydama savo straipsnį, remiuosi ne vienu šaltiniu, – pasiimu informacijos ir iš užsienio internetinių svetainių, savo turimų knygų, enciklopedijų. Būna smagu pamatyti, kad kažkas susidomėjo, perskaitė, ir gal būt kažkam buvo naudinga.

Begalvodama, ką reikėtų išbandyti šiais metais, nuklydau mintimis atgal į mišką. Nors jau mėlynių derlius eina į pabaigą, bet yra gerai, nes šiuo metu ne tokie aršūs mašalai. Žinau, kad dar prieš pora savaičių, reikėjo turėti geras apsaugos priemones, kad būtų galima atlaikyti jų atakas mėlynių plantacijose.:D Dabar jau geriau – atsipirkau keliais įsibrovimais į savo kūną, kurio jiems neužginsi, nes tam jie sutverti (ne veltui juos vadina “kraugeriais”.:)) O laimės – pilni du kibirėliai. Smagu pačiam prisirinkti uogų, – nereikia galvoti, ar čia jas plauti, ar kaip? – Juk būna aplanko tokios mintys nusipirkus uogas iš turgaus. Dabar žinai, kad susirinkai savomis rankomis, į savo išplautus kibirėlius, ir žinojimas, KADA tai padarei, leidžia planuoti laiką, kaip tinkama.

Apie uogienes. Nesu didelė jų gerbėja, bet skanios, kvapnios indelis kitas labai paįvairina pusryčius. Pradėjau domėtis jų virimo technologija nuo vyšnių. Ištestavau dvi ir aprašiau Vyšnių uogienės. Tada likau ne visiškai patenkinta, nes man jos be pritaikyto specialiai uogienėms cukraus, nesutirštėjo. Tačiau juodųjų serbentų džemas pavyko tobulai (na, bet tai ne uogienė). O štai ši, – tiršta, kvepianti mėtomis, kaip tik tai, ko reikia pusryčių skrebučiui.

Ką galima būtų padaryti geriau? – Apie tai, gaminimo proceso pabaigoje. Bet uogas sluoksniuoti su cukrumi jau galiam pradėti dabar, tik nepamirškite mėtų! – Ši kvapni žolė suteiks uogienei išskirtinumo.

… dar vieną saują uogų – šviežių, kvepiančių mišku.

Ar sekančios bus bruknės?

Reikės:

• 1 kg mėlynių
• 700-800 g cukraus
• 250 g citrinų sulčių = 3-4 citrinų
• 3 mėtų šakelių

Gaminimas:

1. Mėlynes perrenkame, pasveriame ir puode, kuriame bus verdamos, susluoksniuojame su nurodytu cukraus kiekiu.
2. Palaikome maždaug parą laiko, kad ištirptų kuo daugiau cukraus (mėlynės sunkiai išskiria sultis).
3. Išspaudžiame citrinų sultis, supilame ant uogų.
4. Kaitiname ant vidutinės ugnies, maišydami, kol visiškai ištirps cukrus ir išsiskirs uogų sultys.
5. Kai uogos subliukš ir suminkštės, nustojame maišyti, uogienę pakratome, paverdame dar 2 minutes.
6. Padidiname kaitrą ir nuolat maišydami uogienę verdame dar 15-20 minučių.
7. Virimo metu uogienę maišome mediniu šaukštu, pastoviai nugraibydami susidariusias putas, stebime, kad uogienė “neišbėgtų”, reguliuojame temperatūrą.
8. Kai uogienė pradeda tirštėti, kaitrą sumažiname ir dar paverdame 10 minučių.
9. Kol uogienė verda šaldiklyje atšaldome metalinį šaukštą, užpilame ant jo šiek tiek uogienės ir dedame 3-4 minutėms į šaldytuvą.
10. Ištraukus ir palenkus šaukštą, uogienė turi būti sustingusi, t.y. būti tokio tiršumo, kokio mums ir reikia; jeigu ne, teks pavirti ilgiau.
11. Išvirusią uogienę nukaičiame, sudedame švarias mėtų šakeles, palaikome 3 minutes, išmaišome ir paragaujame – jeigu reikia palaikome ilgiau.
12. Mėtos šakeles išimame, ir dar karštą uogienę supilstome į iškaitintus stiklainiukus, užsukame steriliais dangteliais.
13. Uogienę laikome kuo vėsesnėje patalpoje.

Skanaujame pusryčiams, bet pavakariams, su varškės sūriu – tinka tobulai!

Dar šis bei tas…

Galima uogienę virti jos nepalaikius su cukrumi – pradėti nuo 3 žingsnio.

Atvėsusios uogienės mėtų skonis bus švelnesnis – žinokite tai ragaudami dar karštą uogienę.

Užsukus stiklainius dangteliais, galima juos apversti ir palaikyti kol atvės.

Galima supilsčius uogienę – palaukti, kol ji sustings ir tada užsukti, – kuris būdas tinkamesnis, kol kas atsakymo neturiu.

Išeiga: 1 litras uogienės.

Recepto šaltinis: http://www.daliossvetaine.lt/2012/08/18/melyniu-uogiene-su-metomis/