Patiekalui trūksta spalvos? Niekas taip nepagyvins didelės lėkštės maisto, kaip šviežios salotos. Šios sezoninės lapinės daržovės ne tik žadina apetitą, bet teikia ir nenuginčijamą naudą. Tačiau, būkime budrūs! Restorane užsisakydami lėkštę salotų, ar susigundę patys pasigaminti, patyrinėkime, kokią procentinę dalį sudaro žalios dalys, ir kiek yra kitų ingredientų – duonos skrebučių, sūrio, kumpio, vištienos, kiaušinių, kokia yra padažo sudėtis. Jeigu salotų yra tik keli lapeliai, ir daug viso kito, ar mes būsim sveikesni ar lieknesni? Tačiau, jei tikslai ne tokie, viskas puiku! Vadinasi, noras yra tik paįvairinti mitybos racioną.
Kokios salotos yra naudingiausios ir dėl kokių priežasčių turėtumėm jų vartoti daugiau? Pirmiausia reikia pastebėti, kad salotų pagrindą sudaro vanduo. Todėl, jeigu jas valgysime vienas, jos beveik prilygs mineraliniam vandeniui. Mažiausiai maistingos yra Iceberg salotos. Kaip šmaikštauja žurnalistai, šios salotos – tai prekybos centrų ir greito maisto restoranų sumuštinių salota, kuri labiausiai vertinama dėl savo traškumo. Tuo tarpu romaninės salotos turi nemažai mineralinių medžiagų bei vitaminų.
Galima išskirti keletą salotų privalumų. Pirmas dalykas yra tai, kad įvairūs žalumynai stiprina kaulus. Kai kurios mokslinės studijos parodė, kad mažas moterų kaulų tankis yra tiesiogiai susijęs su nepakankamu vitamino K kiekiu organizme. Vyrams tokia grėsmė nepastebėta. Viename puodelyje (250 ml) sėjamųjų ridikėlių šio vitamino yra 100 procentų rekomenduojamos paros normos, o puodelyje špinatų – net 170 procentų.
Jeigu sumaišysime romanines salotas su špinatais ir raudonomis garbanotomis (Frizze) salotomis, gausime pakankamą vitamino A karotenoidų kiekį, liuteino ir zeaksentino, taip reikalingų regėjimui stiprinti, puikiai kovojančių su laisvaisiais radikalis, padedančių akims geriau matyti tamsoje.
Yra naudinga žinutė ir sportuojantiems. Naujausi švedų tyrimai parodė, kad organiniai nitratai, kurių yra gausu špinatuose, įtakoja energijos perdavimą raumenims, šie naudoja mažiau deguonies, o dėl to mažiau pavargstama.
Mokslininkai, taip pat, ištyrė, kad lapiniai ridikėliai gali būti puiki priemonė kovoje su krūties vėžiu. Kasdienė pusryčių dubenėlio norma šių žalumynų gali padėti atstatyti kraujotaką pažeistuose vėžinio auglio audiniuose.
Romaninėse salotose esanti folinė rūgštis labai naudinga širdžiai. Yra įrodyta, kad 2 puodeliai (500 ml) šių salotų turi 40 procentų visos reikalingos kasdienės folinės rūgšties kiekio ir 10 procentų visos dienos normos skaidulų. Mokslininkai teigia, kad kuo daugiau žmogus gauna su maistu folinės rūgšties, tuo mažesnis jo cholesterolio lygis kraujyje.
Insulino kiekį kraujyje gerai reguliuoja špintai, rukola. Sergant antro tipo diabetu šie žalumynai yra puikūs magnio šaltiniai. 2 puodeliai (500 ml) špinatų turi 16 procentų rekomenduojamos paros nomos, o gražgarstė – 6 procentus.
Kaip šias švelnialapes prisijaukinti savo lėkštėje? Pirmiausia, nereikia persistengti – kruopščiai pjaustyti, pridėti gausybę kitokių daržovių. Geriausia jas suplėšyti, nes tokia netvarka lėkštėje labiau traukia akį ir žadina apetitą, o kai kurių manymu, išsaugo daugiau vitaminų. Salotas galima patiekti ir nepjaustytas. Prancūzijoje įžangai į pietus yra patiekiama lėkštė salotų lapų, belieka padažą išsirinkti. Jeigu salotos yra kartu ir pagrindinis patiekalas, galima jas paskaninti graikiniais riešutais, sūriu. Išbandytas receptas tinkantis ir vegetarams yra romaninės salotos su mėlynuoju sūriu. Jeigu norisi dar sotesnių, galima įdėti vyšninių pomidoriukų, minkštai virto kiaušinio, duonos skrebučių. Labai sočios, tačiau neapsunkinančios yra romaninės salotos su virtais kiaušiniais.
Kad salota būtų traški, vertėtų palaikyti ją lediniame vandenyje pusvalandį ar daugiau. Šaldytuve švieži salotų lapai ilgiau išsilaikys tarp popierinio rankšluosčio skiautelių. Sveikiausia, aišku, valgyti sezonines savo daržo salotas, tačiau Lietuvoje sezonas toks graudžiai trumpas.
Straipsnis paruoštas pagal: http://selection.readersdigest.ca/cuisine/nutrition/6-bienfaits-de-la-salade-sur-votre-sante/view-all/