Norėjau būti išbučiuota, Patirt palaimą iš dangaus. Bučiavo saulė iki soties, Galvojau - Būna dar geriau? Tiek šilumos seniai buvau jau gavus, Tačiau, suklydau... Atgal kritau. Nesupratau, ar viską padariau? Reikėjo dar padovanot sau laiko, Grąžinti praeities nepriteklių į dieną, Kada buvau gražiam sapne. Bet ar tada buvau tikra? Taip žmogui lemta... Atleisiu sau, juk taip geriau! Palaistysiu jausmus pavasario rasa – Atgausiu gyvastį. Praeis gėla...