Tinkantys (Ne)tik Kalėdoms.:)

Ir Tik Kalėdoms, nes kvepia šventėmis. Kalėdos siejamos su cinamono, imbiero, musakto, gvazdikėlių kvapais. Ką mes žinome apie juos? Jų juk neužsiauginame savo darže kaip kokio čiobrelio ar raudonėlio, šalavijo ar petražolės. Žinome tik, kad jie atkeliauja iš toli. Bet iš kur?

Cinamono tėvynė yra Pietų ir Pietryčių Azija. O šis prieskonis gaunamas iš kai kurių cinamono genties medžių žievės. Maistui ir gėrimams jis suteikia ypatingą aromatą. Šiuo prieskoniu, kuris kadaise buvo vertingesnis nei auksas, yra gardinama arbata, latte kava ir įvairūs desertai. Bet cinamonas turi ir kitą paskirtį. Cinamono medžio žievės ekstraktai jau ilgą laiką yra naudojami kaip tradicinės medicinos priemonė visame pasaulyje.

Kvapusis muskatmedis kilęs iš nedidukių Banda salų (Indonezija). Europiečių jos buvo atrastos tik XVIa. O po ilgų permainingų kovų tarp portugalų, olandų ir anglų, muskato riešutų monopolis atiteko olandams. Ir tik XVIIIa. Prancūzijos gubernatoriui Mauricijuje pavyko slapta išgabenti muskatmedžių (beje, kaip ir gvazdikmedžių) ūglius į Mauricijų. Iš ten muskatmedis paplito po pasaulį ir sėkmingai prigijo tose vietose, kur buvo tinkamos augimo sąlygos. Ant subrendusio medžio pasirodo pirmieji į persikus panašūs vaisiai. Vaisiaus viduje yra tamsi blizganti sėkla, apsupta sodriai raudonos spalvos apyžiedžio. Viduje esanti sėkla būna įvairių tamsių atspalvių, bet aukščiausios kokybės muskato riešutai yra juodi.

Senovės romėnai muskato riešuto nenaudojo maistui. Kaip ir gvazdikėliai, muskatai buvo naudojami smilkalų ir kvepalų gamyboje. Kryžiaus žygių dėka, kai kryžiuočiai tolimuose kraštuose perėmė arabų virtuvės patiekalus bei ingredientus ir parsivežė šiuos naujus įpročius namo, – muskato riešutai pradėti naudoti ir maiste. Europoje populiarėjant muskatui, tapo madinga nešiotis šiuos riešutus pasikabinus maišelyje ant kaklo. O XVIa. paklausa muskato riešutams iškilo į neregėtas aukštumas, nes tų laikų gydytojai pradėjo rekomenduoti juos kaip vaistą.

Imbiero protėviai yra iš Pietryčių Azijos ir Vakarų Indijos regionų. Imbieras – prieskoninis augalas, kuris jau daugiau nei 2000 metų naudojamas kaip natūralus vaistas, šiuo tikslu naudojama imbiero šaknis, kuri auga po žeme. Šis augalas po pasaulį paplito iš Kinijos ir dabar  yra vienas iš labiausiai vertinamų prieskonių. Naudojamas stambus mėsingas šakniastiebis, o džiovintas pardavinėjamas šviesių smėlio spalvos miltelių forma.

Daug kam patinka šviežias imbieras – taip jis naudojamas Pietryčių Azijoje. Imbieras sutarkuojamas arba smulkiai sukapojamas ir dedamas į patiekalus, kurių nereikia ilgai virti ar kepti. Imbiero arbata (ploni griežinėliai užplikomi vandeniu arba trumpai paverdami) – aromatingas, aštrokas ir sveikas gėrimas, tinkantis tiek esant tropiniam karščiui, tiek žvarbiam kalnų šalčiui. Visai kitoks yra kepto imbiero skonis. Riebaluose, paprastai kartu su kapotais svogūnais ar česnakais, pakepintas susmulkintas imbieras praranda nemažai aštrumo, užtat įgyja švelnų subtilų aromatą. Toks metodas ypač mėgstamas Šiaurės Indijos virtuvėje, kur šitaip paruošiami gardūs aromatingi padažai. Džiovinto imbiero skonis visiškai kitoks, jis nėra šviežio imbiero pakaitalas. Miltelių dedama į kario mišinį, kinišką penkių prieskonių mišinį. „Gryni“ milteliai dažniausiai naudojami kepiniams.

Tai štai tokia fantastiška trijulė, be kurios sausainiai netektų kalėdinės dvasios.

O diterambai gvazdikėliui, kuriam per šventes dėmesio taip pat netrūksta, – kitame įraše.;)

Reikės:

• 200 g cukraus
• 220 g medaus
• 4 v.š. vandens/apelsinų sulčių
• 200 g sviesto
• 2 kiaušinių
• 780 (+/-100 g)miltų
• 1 v.š. (be kaupo) maistinės sodos
• 1 a.š. kepimo miltelių
• žiupsnelio druskos
• 0,5-1,5 v.š. imbiero miltelių
• 0,5-1,5 v.š cinamono
• 0,5-1,5 v.š. malto muskato riešuto
• 2-3 apelsinų žievelių (nebūtinai)

Gaminimas:

1. Puode su storu dugnu pakaitinkite cukrų, medų ir vandenį/sultis.
2. Kaitinkite ant vidutinės ugnies, kol visiškai ištirpsta medus ir cukrus (tai gali įvykti 5-10 minučių po užvirimo).
3. Kai cukrus ir medus patamsės ir įgaus karamelinį atspalvį, puodą nukelkite nuo ugnies.
4. Į karštą mišinį dėkite prieskonius, nutarkuotas apelsinų žieveles (jei naudosite), druską ir sodą, viską gerai išmaišykite.
5. Sudėkite sviestą, dar kartą gerai išmaišykite, kad viskas apsijungtų.
6. Sudėkite gautą ruošinį į virtuvinį kombainą (galite naudoti elektrinį plaktuvą), plakite “šluotele” 5 minutes.
7. Palaukite 10-15 minučių, kol masė atvės (nors dažniausiai darbo procese ji būna atvėsusi ir nereikia laukti).
8. Sudėkite kiaušinius, išmaišykite.
9. Jei dirbate virtuviniu kombainu, pakeiskite antgalį – toliau darbuokitės “kabliu”, (elektriniam plakikliui taip pat teks pakeisti antgalius), – dalimis palaipsniui sudėkite miltus sumaišytus su kepimo milteliais, tęskite, kol tešla taps vientisa.
10. Išimkite tešlą ant miltais pabarstyto darbastalio, pabaikite minkyti rankomis.
11. Turime gauti vientisą tešlą, kuri nekibs prie rankų, darbastalio, bus tinkama formuoti meduolius.
12. Patalpinkite tešlą 2-3 valandoms į šaldytuvą.
13. Išėmę, palaikykite kambario temperatūroje 15 minučių, paspaudykite delnais, iškočioti 5-7 mm tešlą, formuokite meduoliukus.
14. Meduolių formeles galite rinktis metalines, medinius įspaudus, ar įspaudų lenteles, kočėlus – dabar yra didelis pasirinkimas.
15. Kepame iki 220 C įkaitintoje orkaitėje, kol meduoliukai iškils – nedelsiant traukiame iš krosnies (perkepę įgaus kartoką skonį).

Kvapnių Jums švenčių!

Dar šis bei tas…

Miltų iš pradžių dėkite 100 g mažiau - eigoje vertinkite tešlos tankumą (kitaip galite užmaišyti per kietą tešlą). Jeigu visgi pastebite, kad ir įdėjus mažiau miltų ji sausoka, įpilkite dar šaukštą kitą vandens ar apelsinų sulčių.

Sausainius galima dekoruoti baltuoju šokoladu ir kokoso drožlėmis, juoduoju šokoladu ir aguonomis, ir dar daug visokių pasirinkimų matysite įraše apie imbierinius meduolius


.

Naudoti šaltiniai: https://sveika.lt/cinamonas/; https://www.lrytas.lt/skonis/pasigamink/2022/12/07/news/sildancios-ir-socios-sriubos-ziemos-pietums-isbandykite-3-receptus-25397885; v