Miniatiūros

Tikėjimas

Įskaudinta lemtis 
atsuko veidą į duris.
Tikėjo, kad kažkas atidarys –
tai bus drąsus ir geras taikdarys?

Prabėgo metai, ir kiti, 
nulinko medžiai pakely.
Tikėjo, - tuo keliu ateis draugiškesni,
pasaulio matę artimi.

Dešimtmetis jau suką ratą,
bet horizonte nieko nesimato.
Tikėjo, - vėjas gal atneš snaiges, 
kurioms bus ne tas pats, ir kaip, ir kas?

Tačiau nesuskaičiavus metų,-
lemtis sušalo tuoj į ragą.
Tikėtis buvo per naivu iš tų, 
Kuriems nebesvarbu...





Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *