Bendravimas gyvai – vertybė, kurią reikia puoselėti. Maistas – ritualo dalis, o ritualai puoselėja bendravimo idėją apskritai. Šalia maisto – taurė gero vyno, – atviras pokalbis, pamiršta rutina…, planai ateičiai tampa realūs ir nesunkiai įgyvendinami.

Stalo žaidimai – taip pat smagus reikalas. Kad ir kiek bežaistum tą patį žaidimą, jis neatsibosta, nes kiekvieną kartą atsiranda naujas žaidėjas arba kita nuotaika. Be to, žaidimų yra įvairiausių, ir kiekvienam pagal skonį.

Bet grįškime prie maisto, kuris apjungia gimines, draugus ir kaimynus. Užkandžiai dažnai būna “maximiniai”, na, gal dar koks svečias brandintu sūriu ar naminiu vynu pavaišina…na, būna būna… Vaišingi esame, mes, lietuviai. Save gerbiančios šeimininkės tuoj pat, ką nors sukuria, pavyzdžiui, brusketas, apie kurias svečiai vis užsimena – “tiesumuštiniai” – vis užmiršta pavadinimą. Ir tai absoliutus niekis, nes tai, tiesiog, kitaip paruošti sumuštiniai, ir juos pavadinus vienaip, ar kitaip, ar visai nepavadinus, buvimo kartu kokybė niekaip nenukentės…

Prisiminiau picas, – mūsų lietuviškas – jos kitoniškos, netikroviškos, jeigu lyginsim su itališkomis. Bet, ką valgytumėm nuvykę į Italiją? – Pastą? Tačiau ir ją mes įsigudrinime kopijuoti. Manau, nereikia jaudintis, kad autentiškai neatkursime garsiųjų italų patiekalų, – dabar pasaulis atviras, pilnas galimybių, tikimybių, įvairių kelionių, tarp jų ir gastranominių. Sėdi sau į lėktuvą ir prašom, ragauk Picą Margaritą iki valios!

O šiandien ragaujame Picą…, hum…(Ne)Margaritą.;)

Reikės:

• picos tešlos
• kelių pievagrybių
• konservuotų artišokų
• vyšninių pomidorų
• kietojo sūrio trupinių
• kelių gabaliukų mocarelos
• tyro alyvuogių aliejaus
• pomidorų padažo
• picos prieskonių
• žalumynų

Gaminimas:

1. Picos tešlą išimame iš šaldytuvo, padaliname į atitinkamo dydžio dalis (didesnes ar mažesnes, priklauso, kas bus valgytojai arba prie kokių esate įpratę).
2. Iškočiojame plonus papločius, patepame juos alyvuogių aliejumi, o po to dar ir pomidorų padažu, pabarstome kietojo sūrio trupiniais.
3. Ant viršaus dedame supjaustytus pievagrybius, tarpuose pridedame konservuotų artišokų šerdelių, per pusę perpjautų vyšninių pomidoriukų, pabarstome prieskoniais.
4. Dedame į 180 laipsnių orkaitę, kepame apie 15-20 miučių, kol picos krašteliai gražiai paruduos.
5. Orkaitę išjungiame, picą ištraukiame, įterpiame mocarelos gabaliukus, grąžiname atgal į orkaitę, kad išsilydytų sūris.
6. Gražiai “aptirpus” mocarelai, picą ištraukiame, šiek tiek paaušiname, apibarstome žalumynais.

Skanaujam kol šilta!

Dar šis bei tas…

Kol kas neradau geresnio picos pado recepto – gal tai tik mano skonio? Tačiau jį verta išbandyti kiekvienam.

Konservuoti artišokai čia labai tiko – pranoko visus mano lūkesčius.

Žalumynai gali būti įvairiausi – smulkinti krapai, petražolės, čiobrelis, lapiniai ridikėliai.