Atsikeli žvaliai? Siaubingas melas! Nutįsusiu veidu, ir nesufokusuoto objektyvo žvilgsniu mini į kambarį, kuris yra palaimintas kiekvieną rytą. Jeigu jo nebūtų, nebūtų tavęs, t.y. to kuris dediesi kaukę, nes tik čia tampi pasiruošęs. Ledinis veidas,  kurį reikia jau dabar apdoroti, nes minutinė rodyklė nestovi – ji keliauja ten, kur jau greitai būsi ir tu. Desperatiškai imi dantų šepetuką, dažų teptuką, o netyčia nukritęs daiktas dar labiau priartina prie tiesos, kad reiks greitai save palikti prie durų VISAI DIENAI. Ir šis atsiskyrimas nėra lengvas. Net kavos virimo ritualas tampa fantasmagorišku šokiu, po kurio nusileidžia uždanga, nes tavo rankoje Iphone ir minutinė rodyklė – BŪTI AR NEBŪTI ? Bėgimas nuo savęs turi būti greitas, nes išnara dar bandys grąžinti atgal, kur turėtum PASILIKTI.

——————————————————————————————————————————-

Labas rytas !

Laaba_s ryytass!

LABAS RYTAS!!!

LAbas RYtas.

Labas … ryts…

LAbas ryTAS!

LAABS!

…..rytas … labas…

LABAS RYTAS tau – naujai sukurtam šiam pirmadieniui, nes antradieniui, kaip ir kitoms dienoms, reiks susikurti naujai.

——————————————————————————————————————————-

Žavi moteris, palenkta į priekį galva, visada paruoštais žodžiais lūpose, stovi atakuojama mažų visatos gyventojų. Buvimas ja – teisė į melą, o kur tada tiesa?