Miniatiūros

Laukimas

Sudrėkusiais delnais… Vargais ar negalais… Pakvies jau šiandien? – Nieks nežino … Sunkus laukimas savo išstojimo! Pirmadienį? – Gal būt? 7 ryto! – O, MG! ———————————————- Jau pietūs, ir be jų gyvent gali … Dar nieks nepakvietė – kenti… Suspaudė širdį – Vėl nereikia … Turėsiu gult prie namo slenksčio! – Speige, kai – 25?… Skaityti daugiau Laukimas

Miniatiūros

Būtis ar Nebūtis?

Nebūti būtimi, klajoti neregiu po šaltą salą, Kur saulės nebėra, Ir vėl norėti vasaros, skarotos pasakos, Ar virst egle… Būt  nebūtim, netrokšti laurų, nubust parugėje sausa žole, Tačiau norėti likt gėle prie tako, Su rasos ašara skruoste, Pakalbint drugį, pasiguosti paukštei, sutilpt delne… Ir neprašyt daugiau pas nieką Aguonos grūdo,  alkio nebejaust, Ir vis kartoti… Skaityti daugiau Būtis ar Nebūtis?

Miniatiūros

Ta nešvari išvirkščia pusė

Atsikeli žvaliai? Siaubingas melas! Nutįsusiu veidu, ir nesufokusuoto objektyvo žvilgsniu mini į kambarį, kuris yra palaimintas kiekvieną rytą. Jeigu jo nebūtų, nebūtų tavęs, t.y. to kuris dediesi kaukę, nes tik čia tampi pasiruošęs. Ledinis veidas,  kurį reikia jau dabar apdoroti, nes minutinė rodyklė nestovi – ji keliauja ten, kur jau greitai būsi ir tu. Desperatiškai… Skaityti daugiau Ta nešvari išvirkščia pusė

Miniatiūros

Vakaro įžadai

Saulė į langus barstė paskutinius vakaro atspindžius. Mes buvome dviese, arti vienas kito, gal net per arti. Peleninėje smilko paskutinė cigaretė, puodelyje –  švieži kavos tirščiai. Pabirę cukraus kristalai ant poliruoto paviršiaus buvo mūsų išsiskyrimo liudininkai. Beje, kaip ir senas veidrodis, kuriame atsispindėjome mes – vyras ir moteris. Du žmonės, tiesiog… Dabar tik tiek. Rytoj… Skaityti daugiau Vakaro įžadai

Miniatiūros

(NE)tikras žinojimas

….Gal pristigau drąsos ir negalėjau sužinoti iki galo. Tik pirštų atspaudai, grįžimas pasiilgus. Ar tai, ką reiškia? Nežinau. Prisiminiau tik ilgesį. Ko buvo galima tikėtis? Numatyti? Ne, tai neįmanoma! Čia tiks scenarijus bet koks. ———————————————————————————————— Paklydau erdvėje. Netyčia nežinodama paklydus, Sutrikau pamačius siluetą. Tikėtą laukiamą lyg geismas. Prasmės ieškojimas ir negalėjimas išdrįsti. Sroveno kūnu šiluma.… Skaityti daugiau (NE)tikras žinojimas

Miniatiūros

Prikalkite mane

…nes aš sakau jums TIESĄ. Prikalkite mane, nors… tos tiesos nėra. Užkelkite mane ant tų akėčių, Virbais į viršų ir tempkite tolyn, Kur miško juosta užstoja kelią horizontui. Arba… užritinkite ant spygliuotos vielos tinklo, Laikykit karštyje kol nebeteksiu žado – Tiesa varvės pro atsivėrusias žaizdas. Atklydęs vėjo gūsis pakels jos pelenus, Pasuks link debesų. Pagaukit… Skaityti daugiau Prikalkite mane

Miniatiūros

NE(atradimai)

Kai iškyli, godžiai, godžiai įtrauki orą, kad  beužtektų. Žinai, panirsi vėl… ir vėl… Iš kur gi tas žinojimas? Akmuo, gramzdinantis gilyn. Išniręs vis trumpiau pabūsi. Trumpėja valandos, minutės ir sekundės. „Kas suskaičiuos, kiek dar liko gyvenimo kelio Tau?“ – ataidi kažkur iš praeities. Nežinai ir nereikia. Tiesiog būni plačiai atvėręs burną ir akis, įtempęs klausą,… Skaityti daugiau NE(atradimai)

Miniatiūros

Nepaprastas paprastumas

Susitikome sendaikčiuose. Panorau šnektelti. Atrodė toks pats. Pasenti spėjo prieš gerą dešimtmetį. Tyrinėjo tai šį tai tą, kaip, beje, visi čia atėję. Spėju, ieškojo ko nors praktiško. Sako, pritaikantis buityje. Kalbėjo paparasta, dar iš tų laikų išlikusia, maniera. Ta, tai nepasikeitė. Paprastumas paprastame žmoguje. Aš nežaidžiu žodžiais. Jis buvo to įsikūnijimas. Ir veidas buvo nugludintas… Skaityti daugiau Nepaprastas paprastumas

Miniatiūros

Dvi draugės arba kava su cikorija

Nebuvau kurį laiką užėjusi. Pasitiko draugiškai. „Kavos gersi?” – paklausė įprastai. Man patinka ritualai. Kavos įprotis liko nuo studentavimo laikų. Tai buvo seniai. Tada buvo gera visa kava: tirpi Pele, popieriniam pakelyje  Kava su cikorija, nežinia per kokias pažintis gautos kavos pupelės,  po kurių sekdavo kavos malūnėlio paieškos per didžiausią „blatą“. Didžiai užsieniečių nuostabai pripratome… Skaityti daugiau Dvi draugės arba kava su cikorija