Vytinta mėsa, o ypač žvėriena, priklauso delikatesų klasei. Šių kokybiškų skanėstų kelios dešimtys gramų kainuoja nemažai. Tenka sustoti prie tokių lentynų, pavarvinti seilę, greitai pakeisti trajektoriją, kad dėmesys nukryptų kitur – nejaugi nei iš šio, nei iš to imsi ir pirksi tokią brangenybę! Žinoma, būna progų ir tenka nusipirkti vieną kitą pakuotę vytintų dešrelių, ypač įsibėgėjus šiltąjam sezonui ir prasidėjus vakarojimui terasoje. Ne nuodėmė užkandžių padėklą paįvairinti plonomis vytintos jautienos “skiedrelėmis” – tai ne kasdienis maistas – jis skirtas mažesnėms ar didesnėms progoms, lauktam ar netikėtam svečiui. Prie ko bandau privesti? Ogi prie to, kad turėti namuose atsargai tokio gėrio visai būtų pravartu. Ir nebūtina mokėti daugiau, nes tokį tai nesunkiai galima pasigaminti namuose – nereikės nei permokėti.
Mėsą vytinu jau daug metų – tai yra ir paveldo dalis, nes savo gimtojoje Dzūkijoje su tokiais skanėstais užaugau. Tai jokiu būdu nebuvo vadinama delikatesu – tai buvo būdas mėsą išsaugoti, užkonservuoti, nes šaldytuvai tuometinius ūkininkus pasiekė vėliausiai. Dabar jau, matai, delikatesai, ekologiškos daržovės, kiaušiniai, biodinaminio ūkio pienas ir sūriai – po visu tuo – paprasčiausias kaimiškas, nedidelio ūkio gėris, kurį bandoma įsprausti į kažkokius rėmus, padaryti jį ypatingesnį, nei jis yra iš tikrųjų…
Šiandien mano straipsnis apie tai, kaip pasigaminti sveiką delikatesą. O sveikas jis bus, jei gaminsime iš laisvai gamtoje bėgiojančių kanopinių – stirnų, elnių, briedžių. Šį kartą labai pavykę briedienos “kumpeliai” – greiti ir skanūs. Gal kam iš karto kils klausimas, – kur juos vytinti? Atsakau: – Galite juos įtaisyti palubėje, kur laisvai cirkuliuoja šiluma, o jeigu neturite tokios vietos, – kabinkite ant radiatorių (aišku, jie turi būti tik šilti, o ne alsuoti karščiu;). O, kad jau sakiau neužtruksite, tai taip ir bus.
Pradėti teks nuo kumpio įsigijimo…
Reikės:
- briedienos (ar kito kanopinio) – kumpio arba nugarinės.
- akmens druskos (pačios paprasčiausios ir ne kitokios) – 1 kilogramui – 1 dosnaus valgomojo šaukšto.
- pipirų (netaupant)
- česnakų (negailint)
- lauro lapų (pagal pomėgį)

Paruošimas:
- Nugarinę, kumpį nuvalome, nuimame plėves, supjaustome pagal raumenį tvarkingais gabaliukais, nupjaustome nereikalingas dalis, kurios keliaus faršo gamybai. Gabaliukų nesitikėkite tobulai vienodų – bus didesnių ir mažesnių, svarbiausia, kad nebūtų visai ploni, žinant, kad džiūdami jie beveik du kartus susitraukia. Neturėtų būti ir didesni nei apima ranka.
- Paruoštus gabaliukus pasveriame, dedame į didesnį plokščią indą (dubenį), kad visi sutilptų viena eile.
- Užpilam druska, kiekvieną gabaliuką “išmasažuojam”.
- Negailėdami užberiame pipirų, juos įtriname į mėsą.
- Indą dedame į šaldytuvą (galima naudoti šaldytuvo apatinę dalį).
- Šaldytuve laikome 4-5 paras.
- Kiekvieną dieną indą ištraukiam iš šaldytuvo, mėsytes pavartome, “pamasažuojam”.
- Likus parai iki įsisūrėjimo pabaigos, sudedame smulkiai pjaustytus arba išspaustus česnakus, gerai jais įtrinam paruoštus gabaliukus.
- Įsisūrėjusius ir prieskoniais prisotintus “kumpelius” traukiame iš indo, nuimame perteklinį kiekį česnko, ant kiekvieno padėliojam smulkintų lauro lapelių, vyniojam į marlę, apsukam lininiu špagatu arba kita tvirta virvute.
- Džiovinam apie savaitę šiltoje, gerai vėdinamoje, bet ne drėgnoje patalpoje. Žiemą, kaip minėjau, tam yra tinkamas radiatorius ar gyvatukas – svarbu, kad nebūtų per karštas, nes mėsa iš viršaus apdžius, o vidus nebus tolygus.
- Pastoviai stebėkite džiuvimo procesą – reikalui esant, perkelkite į kitą vietą.
- Gerai išdžiovinę sudėkite “kumpelius” į hermetinius indelius ir patalpinkite į šaldytuvą.
Mažesnius “kumpelius” galėsite skanauti patys jau po kelių dienų, o didesniais vėliau pamaloninsite kaimyną, svečią, atidėsite rimtesnei progai.
SKANAUS!
Dar šis bei tas…
Tokiu būdu sėkmingai galite vytinti stirnieną bei elnieną.
Jeigu kabinate ant radiatoriaus, ant viršaus užmeskite lengvą rankšluostėlį, kad neišsivaikščiotų šiluma.
Išdžiūvę kumpeliai laikomi kambario temperatūroje džiūsta toliau ir gali labai sukietėti. Jeigu neturite hermetinių indelių, įvyniokite juos į popierinį rankšluostį ar maistinį popierių ir laikykite šaldytuve.
Ilgesniam galiojimui geriausias būdas vytintus gaminius užvakumuoti, laikyti šaldytuve.
Jeigu pražiūrėjote ir jūsų delikatesai pradėjo pelyti, – neišsigąskite – pelėsį nuskuskite peiliu, patrinkite šepetėliu, patepkite aliejumi.
Vytintus gaminius galima sudėti į šaldymui skirtus krepšelius ir užšaldyti.
Jeigu labai sudžiovinsite, žinokite, kad įveikus “kumpelius” aštriu peiliu, jų riekeles galima dėti ant sumuštinio – ruginė/naminė duona+sviestas+riekelė delikateso+salotos lapo, agurko griežinėlio, svogūno laiško ar pan.