Miniatiūros

Kaip jūra ir smėlis

Aukštai dangus,

Ir jūra prie pat kojų.

Šešėlis artinas,

Ir tu žinai – tai jis.


Ir tau nereikia nieko -

Kaip niekada esi pilna.

Pilnatvė ne iš nieko.

Ir alkio nebėra.


Kažkur pradingo laikas.

Pasaulio laikrodžiai sustojo.

Ieškojau akimis kažko –

Atsakymo virš tų bangų

Ar užrašo ant debesų –

„Aš lauksiu“!

-----------------------------
Kuteno vėjas skruostą,

Atsuktą į jūrą,

Kedeno plaukus,

Į blakstienas žiro smėlis.


Pėdas nuplovė atsiritusi banga.

Ar dar viltis yra?

Troškimas būti mylima...

Ir tiek tereikia,

Kažkam tai mažmožis,

Kažkam – sugaištas laikas!

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *