Aukštai dangus,Ir jūra prie pat kojų.Šešėlis artinas,Ir aš žinau – tai jis.Ir man nereikia nieko -Kaip niekada esu pilna.Pilnatvė ne iš nieko.Ir alkio nebėra.Kažkur pradingo laikas.Pasaulio laikrodžiai sustojo.Ieškojau akimis kažko –Atsakymo virš tų bangųAr užrašo ant debesų –„Aš lauksiu“!—————————–Kuteno vėjas skruostą,Atsuktą į jūrą,Kedeno plaukus,Į blakstienas žiro smėlis.Pėdas nuplovė atsiritusi banga.Ar dar viltis yra?Troškimas būti mylima…Ir… Skaityti daugiau Kaip jūra ir smėlis