Ką tik prasidėjo voveraitės, – susivėlino kažkaip, nors lietaus buvo sočiai. Hum, šilumos pavasarį pristigo? Bet kai jau randi, tai randi! – Vietomis auga “tiltais”…

Grybauju, kiek save ir atsimenu. Varganas darbas yra jas rinkti. Pirma užduotis būna surasti. Paišdykauti voveraitės mėgsta. Nors jau atrodo žinai vietas, tačiau nebūtinai kasmet jos ten tavęs ir laukia. Vienais metais joms patinka jaunuolynas, kitais – žiū, išsibėgioję po brandaus miško kvartalą. Tai jas surandi baltoje samanoje, tai jau trauki iš žalios – mažas, kaip sagutes ar tikras “pepes ilgakojines”.

Liepos pradžia – man neramu, pasirodė voveraitės, ar dar nėra ženklų? Greičiausia žinia? – Iš prekiautojų pakelėse. Jie prisidėję stiklainiukus ant mašinų kėbulų, vilioja pasiilgusius miško “delikatesų”. Iš jų sužinome ir apie pirmuosius baravykus, žemuogių ar mėlynių derlių.

Kodėl toks nerimas? – Būna tokių vasarų, kad šie, idealiai sriubai tinkantys grybai, būna reti svečiai. O neišsiviręs šviežių voveraičių sriubos, būsi nesuprastas “mes tai jau paragavom” atstovų – kaimynų, giminaičių, kolegų, ar šiaip pažįstamų. “O tai ką tu nepasirinkai voveraičių?!” – stebėsis, nors patys bus per didžiausius vargus pora saujų tesurinkę.:)

Ši vasara kitokia – nereikia rungtyniauti, veidmainiauti, kurti istorijų apie savo grybavimo ypatumus – sriubai prisirinksite be didelio vargo gretimame miškelyje. Jeigu norite apkepo ar kotletukų – teks paeiti ar pavažiuoti tolėliau. Bet tikrai neliksite neragavę, o ir galimybių daugiau susidraugauti su šiais, daug privalumų turinčiais grybais.

Parsinešę voveraičių kraitelę, jose nerasite kirminų, (nebent retkarčiais prikibusį kokį nekaltą šliužiuką). Taip yra todėl, kad jos turi polisacharido – chinomanozės. Chinomanoza yra naudingas žmogaus organizmui, jei voveraitės gaminamos iki 60 laipsnių, be druskos, todėl norint išsaugoti vertingąją medžiagą voveraites patariama džiovinti arba daryti trauktinę. Mūsų voveraites labai vertina japonai (dideli grybų auginimo, bei jų paruošimo žinovai), iš kurių jie gamina įvairius maisto papildus, skirtus sutrikusiai kepenų veiklai atstatyti ir ne tik.

O ar žinote, kodėl voveraitės dar vadinamos žydiškais grybias? – Dėl tos pačios priežasteis – jų nepuola kenkėjai ir jos idealiai tinka košeriniam maistui.

Būtų galima dar tęsti klausimų ir atsakymų maratoną, tačiau sotesniu nuo to netapsi.;)

Laikas užkąsti…

Reikės:

• 8 vidutinių bulvių
• 2-3 svogūnų
• 6-7 juostelių rūkytos šoninės
• 3-4 saujų voveraičių
• 50 g brandinto sūrio
• 1 pakuotės mocarelos
• 100-150 ml sultinio (galima karštame vandenyje ištirpinti koncentruoto sultinio kubelį)
• 2 v.š. riebalų/aliejaus (kepimui)
• krapų/jaunų krapų stiebų
• petražolių
• druskos/krapų
• pipirų
• džiovintų čiobrelių
• bulvių prieskonių (nebūtinai)

Gaminimas:

• Bulves nuplauname, išverdame pasūdytame vandenyje, išvirus – vandenį nupilame, bulves paliekame atvėsti.
• Įdarui voveraite nuplauname du kartus, paliekame kiaurasamtyje, kad ištekėtų vanduo.
• Svogūnus supjaustome pusžiedžiais, pakepiname įkaitintuose riebaluose/aliejuje.
• Įkandin dedame keletą smulkiai supjaustytų rūkytos šoninės juostelių, lengvai apkepame.
• Voveraites nusausiname virtuviniu rankšluosčiu, pasmulkiname, dedame į keptuvę šalia svogūnų ir šoninės.
• Krapus, krapų stiebus pasmulkiname, dedame į keptuvę su voveraitėmis.
• Voveraites ir krapus iš pradžių pakepame šalia svogūnų, po to keptuvės turinį sumaišome, kepame kol viskas suminkštės, dedame druskos, pipirų, paliekame po dangčiu, kad pasitroškintų (nebūtinai).
• Atvėsusias bulves nulupame, supjaustome riekelėmis.
• Kepimui pasirenkame indą ( 20×30), paruošiame/supilame sultinį.
• Apačioje išdėliojame viena eile bulvių riekeles, ant viršaus sudedame visą įdarą.
• Ant viršaus dedame dar vieną eilę bulvių riekelių, pabarstome bulvių prieskoniais (jei patinka), maltasi pipirais, džiovintais čiobreliais, pašlakstome aliejumi.
• Kepame 180 laipsnių orkaitėje, 25 minutes.
• Indą ištraukiame, padėliojame likusią smulkiai pjaustytą šoninę, grąžiname į orkaitę 5 minutėms.
• Ištraukę indą pabarstome tarkuotu brandintu sūriu, grąžiname kepti dar 3-4 minutėms.
• Paskutinį kartą ištraukę apkepą, sudedame gabalėliais plėšytą mocarelą, tęsiame dar 5 minutes (galima ir mažiau), kol išsilydo sūris.
• Iškepusį patiekalą apibarstome kapotomis petražolėmis, krapais.

Sknaujame su šviežiomis daržovėmis ir šloviname vasarą!:)

Dar šis bei tas…

Recepte kiekiai yra orientaciniai – voveraičių drąsiai galima dėti daugiau.

Jeigu neturite rūkytos šoninės, šį apkepą galima “pagerinti” virtos mėsos gabalėliais arba chorizo dešra arba, kol verda bulvės, apkepti iš vakaro užmarinuotos 4-5 nugarinės kepsnelius, padėlioti ant pirmojo bulvių sluoksnio, o tik po to sudėti grybų įdarą.

Jeigu mėgstate traškiau, sultinio galite ir nepilti – kepimas neilgas, bulvės nespėja labai išsausėti, bet priklauso, kas bus tie valgytojai.;)