Skoniai · Uogienės, džemai

Vyšnių uogienės. Du receptai

Kai ateina vyšnių metas, tai tik spėk suktis. Reikia pasistengti laiku sutvarkyti jų derlių, nes vyšnių nauda organizmui yra neabejotina – apie tai pasidomėjau ir parašiau kuo ypatingos vyšnios? Vyšnių metais nuodėmė būtų neišsivirti uogienės. Jų receptų yra įvairių, bet norisi išvirti pačią pačiausią. Uogienė juk turi būti tiršta, – tai pirma. Antra – aromatinga. Trečia – turi būti priskirta tam tikrų uogienių kategorijai, t.y., jei tai yra vyšnių uogienė, pasėmus šaukštu, turi gražiai išryškėti uogos – esu priešininkė visokių uogų košių. Menas yra išvirti kokybišką uogienę, o bet koks geras maistas yra gėris kūnui ir sielai.

Recepto paieškos užtruko, bet atitinkanti išvardytus dalykus buvo vyšnių uogienė “itališkai”, amareto skonio, iš Gera virtuvė. Procesas atrodė ilgas, užimantis daug laiko ir reikalaujanti „pasiterlioti“, bet noras išsivirti uogienių uogienę, buvo didžiulis. Išbandžiau du receptus. Po mano intensyvių super recepto paieškų,  štai kokios seserys dvynės puikuojas ant pakloto.

DSCF8178
DSCF8184

I BANDYMAS

Reikės:
  • 2 kg vyšnių,
  • 1 kg cukraus,
  • 28 vyšnių kauliukų branduolių

Gaminimas:
  1. Vyšnias nuploviau, išėmiau kauliukus.
  2. Atrinkau didesnius 35 kauliukus, kitus padėjau nakčiai į šaldytuvą.
  3. Atrinktus kauliukus suskaldžiau, autorės nurodytu būdu: išdėliojau ant dvigubo popierinio rankšluosčio, ant viršaus uždėju dar vieną popieriaus sluoksnį, lengvai paspaudžiau, kad matyčiau kurioje vietoje yra kauliukai ir, prisitaikiusi, kiekvieną pamušinėjau mediniu plaktuku. Ne taip lengvai ir sekėsi; neturėjau įgūdžių, todėl keletą kauliukų tiesiog sutraiškiau su visu branduoliu. Nereikia persistengti – nutaikyti taip plaktuko smūgį, kad skiltų tik kevalas, o po to iš jo gražiai išlukštenti branduolį.
  4. Išrinkau 28 ar 29 branduolius. Užviriau nedidelį kiekį vandens ir juos blanširavau 2 minutes. Vandenį nupyliau, o branduolius stipriai surišau į dvigubą sluoksnį marlės, kad vėliau verdant nepasileistų.
  5. Į pasvertas uogas supyliau cukrų, įdėjau “mazgelį ” branduolių ir palikau vėsiai per naktį pastovėti. Li
  6. Kitą rytą uogas paviriau 5 minutes, atvėsinau.
  7. Po kelių valandų į puodą nupyliau susidariusį sirupą, paviriau, kol sirupo liko mažiau nei pusė. (Pagal autorę reikėjo plokščiam inde – tokio neturėjau, tačiau kantrybės prie puodo pastovėti ilgiau užteko;).
  8. Kol virė sirupas, užkaičiau puodą su kauliukais. Vandens įpyliau tik tik, kad juos apsemtų. Kauliukus viriau apie 30 minučių. Nupyliau nuo kauliukų skystį į vyšnias, sudėjau nuvirusį sirupą ir pradėjau virti pačias uogas. Viriau apie 10- 15 min. nuo jų užvirimo. Išėmiau iš puodo branduolių “mazgelį“,  uogienę supilsčiau į iškaitintus stiklainius.

Ar likau patenkinta? Skonis? Taip, jautėsi kauliukų „amareto“. Spalva? Mane tenkino – vyšninė (keista, jei būtų kitokia). Uogos? Tokios pasiraukšlėję, bet neištižę –  man patiko.  Bet … tirštos konsistencijos neišgavau. Pati kalta. Reikėjo daugiau nuvirti sirupą, o vyšnių kauliukų nereikėjo nuplauti – autorė to nerašė, paminėjo, kad iš jų galima išgauti daugiau pektinų, t.y, tirštiklio. Bet dabar tai bus m a n o uogienė, kurioje  d a u g sirupo,  bet jis kvapnus, puikiai tinkantis varškės desertui, grietinės padažui prie blynelių. Stiklainiukai, kuriems daugiau teko vyšnių, bus sunaudoti ant skrudintos pusryčių duonos, cebatos ar paprasčiausio batono.

II BANDYMAS

Pasirinkau senovinį receptą iš ciliukas.lt – pamaniau, kad senoviniai uogienių receptai yra patikimesni.  „Pasakiška, saldi, juoda kaip naktis vyšnių uogienė iš mamos receptų knygos“ – rašo autorė ir sugundė pamėginti.

Reikės:
  • 1 kg vyšnių
  • 1 kg cukraus
Gaminimas:
  1. Uogas nuploviau, nusausinau, išėmiau kauliukus ir užpyliau cukrumi, palikau per naktį pastovėti.
  2. Rytą nupyliau sultis į puodą, paviriau 5 – 6 minutes, nugriebiau putas.
  3. Po to sudėjau uogas ir tęsiau procesą, kol sirupas pradėjo tirštėti (uogos, pagal autorę,  turėjo „įgauti  metalo blizgėjimą, o išgriebtos iš sirupo, susiraukšlėti“.)
  4. Karštą supilsčiau į stiklainiukus.

Uogienės skonis buvo geras, bet konsistencija per skysta. Gal reikėjo ilgiau pavirti?

Dar šis bei tas…

Uogienės skoniui  pagerinti verdant siūlau įdėti 20 sutrintų vyšnių branduolių, – jie suteikia puikų vyšnių aromatą.

Jei mėgstate tirštas uogienes,  dėkite bent jau pusę kiekio uogienės cukraus.

Save

Save

Save

Save

Save

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *