Slyvų kilmė nėra iki galo išaiškinta iki mūsų dienų. Manoma, kad jos yra kilusios iš Azijos. Europoje slyvos pasirodė Viduramžiais. Jų kelionės pedsakus atseka archeologai. Slyvų kauliukų rasta egiptiečių kapavietėse, o tai rodo, kad slyvos buvo vertinamos nuo senų laikų.
Geltonos, mėlynos, violetinės, rausvai purpurinės – visos jos yra vertingos, – skiriasi tik savo antocianinų ir cukraus kiekiu. Visos jos turi taip reikalingų žmogui vitaminų A,K,C, kalio, kurie teigiamai veikia sveikatą: palengvina jau esamus simptomus, užkertą kelią naujoms ligoms.

Sveikatai
Slyvose esančios netirpiosios skaidulos, kurios dar vadinamos celiulioze, padidina vandens kiekį išmatose, dėl to žarnų turiniui pridedama apimties ir tuštinimasis tampa lengvesnis. Mėsingame slyvų minkštime ir odelėje taip pat gausu pektinų ir ląstelienos. Džiovintose slyvose taip pat yra fenolio junginių, skatinančių gerąsias žarnyno bakterijas. Kaip manoma, tai prisideda prie vidurius laisvinančio poveikio. Būtent dėl šių priežasčių slyvos yra puikus vaistas nuo vidurių užkietėjimo.
Slyvose labai daug mineralinių medžiagų, itin naudingų širdininkams ir hipertonikams. Šiuose kaulavaisiuose yra vitamino K, gerinančio kraujo sudėtį bei užkertančio kelią trombozei, ir vitamino P, stiprinančio tiek stambiųjų arterijų, tiek smulkiųjų kapiliarų sieneles. Yra ir kalcio bei natrio, pakankamai fosforo, cinko, jodo, chromo, vario ir fluoro. Slyvose yra ypač daug polifenolių grupės antioksidantų, viatmino C, kurie sumažina nutukimo, metabolinių ligų, tokių kaip diabetas, riziką, tuo pačiu užkertant kelią širdies kraujagyslių ligoms.
Slyvose yra chlorogeno rūgšties. Ši rūgštis padidina jautrumą insulinui, mažina kraujospūdį ir neleidžia kauptis riebalams. Taip pat šis antioksidantas įtakoja efektyvesnį smegenų darbą, o tai teigiamai veikia atmintį, padidina protinio darbo našumą bei naujų dalykų išmokimo galimybes.
Chlorogeno rūgštis saugo kraujagyslių sieneles nuo blogojo cholesterolio, tokiu būdu užkirsdama kelią infarktui, bei insultui. Įtraukiant slyvas į mitybą, normalizuojamas kraujospūdis, gerinama gyvenimo kokybė, mažinama širdies-kraujagyslių ligų sergamumo statistika.
Slyvos gerina kaulų būklę, mažina osteoporozės riziką. Kaulų problemos gali atsirasti menopauzės laikotarpiu. Atlikus tyrimus nustatyta, kad 12 slyvų per dieną, trijų mėnesių laikotarpyje, labai pagerina kaulų būklę.
Kalis, esantis slyvose, įtakoja nervinių impulsų perdavimą organams, užtikrina gerą širdies bei raumenų darbą. Kalis stimuliuoja chlorogeno gamybą skrandyje, darydamas teigiamą poveikį virškinimui.

Džiovintų slyvų nauda
Vertingų medžiagų koncentracija jose yra didesnė, negu šviežiuose vaisiuose.
Saugo dantų emalį nuo pažeidimų, jį stiprina, užkerta kelią ėduonies atsiradimui.
Pasižymi gana stipriu antibakteriniu poveikiu.
Didina darbingumą, palaiko gerą organizmo tonusą.
Reguliuoja rūgščių ir šarmų pusiausvyrą organizme.

Maistui
Slyvos ne tik labai sveiki, bet ir labai skanūs vaisiai. Kadangi slyvos turi daug pektinų, jų uogienės ar džemai yra puikios konsistencijos. Tinka pusryčių blyneliams, skrebučiams, košėms pagardinti. O kur dar konservuoti vaisiai ar jų kompotai!
Pyragų receptų su slyvomis sukurta ne viena dešimtis, o gal ir ne vienas šimtas. Tik šiame tinklaraštyje rasite kokią dešimtį.;). Patarčiau išragauti visus, pradedant nuo slyvų pyrago, pyrago su varške ir slyvomis, apversto slyvų pyrago, pyrago su džiovintomis slyvomis. Būtinai slyvomis įdarykite ir galetes.
Užkandžiams gaminkite brusketas su šviežiomis slyvomis, vytinto kumpio suktinukus su džiovintomis slyvomis, džiovintas slyvas įdarykite pelėsiniu sūriu.

Mėsos patiekalų palydai labai tinka slyvų čatnis. O jautienos ar žvėrienos suktinukai su džiovintomis slyvomis – antriesiems patiekalams. Šviežiomis slyvomis gardinkite ir vištieną.
Naudoti šaltiniai:
https://www.femininbio.com/alimentation/actualites-et-nouveautes/les-6-vertus-bienfaits-des-prunes-61504
https://www.valstietis.lt/archyvas/slyvos-pagerins-savijauta/15358