Paradoksas – vegetariškas mėsainis?! – Vadinasi, nemėsainis! Tačiau, kito pavadinimo ši įdaryta bandelė neturi. Ir gerai, nes įdaras gali būti bet koks, tačiau patiekalo idėja lieka ta pati. Pavadinti kitaip, reiškia pažeisti autorines teises. Kam tie nemalonumai. Štai, geriau padirbėkim su nauju bandelių receptu. Mergina, kuri man jį davė, labai išgyrė. Negalima buvo nepatikėti jos žodžiais, nes pasakodama ji visa švytėjo. O pasakojo ji apie bandeles, kurios, tiesiog, tirpsta burnoje, – ji buvo teisi, nes jos tikrai nuostabios!
Puikios buvo ir mano pirmųjų mėsainių bandelės – net nežinau, kurias reitinguoti pirmas. Dabar atrodo, kad šios (bandysiu dar ir su jautienos maltiniu). Šį kartą jas siūlau įdaryti avinžirnių kotletukais (falafeliais), o prieš gamindama, dar pasiskaičiau ir mėsainių atsiradimo istoriją – labai buvo smalsu sužinoti, kas sugalvojo šį “šedevrą”. Ilgai mes jį vadinom “hamburgeriu”, bet štai vieną dieną kalbos sargai ėmė ir uždraudė šį žodį. – “Vadinkite “mėsainiu”, nes šis žodis yra skolinys iš vokiečių kalbos”. – “Gerai”, – atsakėme mes – taip ir pradėjome vadinti.
Istorija byloja, kad mėsainio kilmė yra Vokietija, o tiksliau jos uostas Hamburgas. Bet iš pradžių paskanaukite sveikesnių mėsainių, – tęsinį rasite po gaminimo istorija:). Dabar reikia skubėti viską suspėti laiku, nes smagu jais vaišinti svečius, kurie gali bet kuriuo metu pasibelsti į duris.
Reikės:
Avinžirnių kotletukams
- 400 g avinžirnių (brinkintų 24 valandas)
- 2 v.š. avinžirnių miltų
- 1 svogūno
- 2-3 skiltelių česnako
- 1 didesnio ryšulėlio petražolių
- 2 šaukštų aliejaus
- 1 a.š. juodųjų pipirų
- 1 a.š. maltos paprikos
- 1 a.š. malto kumino
- Keleto jaunų svogūnų laiškų
- Druskos pagal skonį
- Čederio sūrio lapelių (tiek, kiek gaminsite kotletukų)
Bandelėms
- 2 kiaušinių
- 400 ml pieno
- 60 g mielių
- 5 v.š. cukraus
- 1 a.š. druskos
- 1 a.š. kepimo miltelių
- 6 v.š. aliejaus
- 800-900 g miltų
- sezamo sėklų (pabarstymui)
Gaminimas:
Avinžirnių kotletukai
- Avinžirnius iš vakaro pamerkite vandenyje, o ryte išvirkite.
- Išvirtus avinžirnius sudėkite į maisto smulkintuvą ir sutrinkite. Galima tą padaryti ir rankiniu elektriniu trintuvu. Trinkite, kol masė taps minkoma, tačiau nevisiškai vientisa – turi likti šiek tiek avinžirnių gabaliukų.
- Svogūną, česnako skilteles, žalumynus sudėkite į avinžirnių masę kartu su miltais, prieskoniais, druska ir alyvuogių aliejumi. Viską gerai išmaišykite.
- Šlapiomis rankomis formuokite paplotėlius, kepkite įkaitintuose riebaluose po pora minučių iš abiejų pusių.
- Apkeptus kotletukus dėkite į 180 laipsnių orkaitėje, pakepkite ten dar apie 10 minučių, pabaigoje uždėkite čederio sūrio, išjunkite orkaitę ir palikite keletui minučių, kad sūris išsilydytų.
Bandelės
- Bandelių tešlai giliame dubenyje mikseriu išplakite kiaušinius, cukrų ir druską.
- Supilkite šiltą pieną, aliejų, sutrupinkite mieles, gerai išplakite.
- Kepimo miltelius sumaišykite su miltais ir po truputį berkite į tešlą, maišydami tešlai skirtais antgaliais. Miltų berkite tiek, kiek pajėgia susitvarkyti maišytuvas – likusius miltus įmaišykite rankomis.
- Gaunate lipnoką tešlą, – išverskite ją ant darbastalio, gausiai pabarstyto miltais, rankomis užminkykite tešlą. (Minkyti reikia apie 10 minučių).
- Iš tešlos suformuokite rutulį, dėkite į stiklinį indą, išteptą aliejumi, uždenkite maistine plėvele, pradūrę skylutę orui cirkuliuoti.
- Indą dėkite į šaldytuvą ir laikykite ten valandą, pusantros.
- Pakilusią tešlą dar kartą lengvai paminkykite, kad išeitų oras, padalinkite ją į dvi lygias dalis, o šias dar pasmulkinkite iki norimo dydžio gabaliukų.
- Suformuokite bandeles (gabalėlį tešlos šiek tiek suplokite, paskui pirštais minkykite iš kraštų į vidų, kol gausite simpatišką burbuliuką, užbaikite pavolioję tarp delnų.
- Palikite pusvalandžiui, kad pakiltų.
- Bandeles aptepkite pieno-kiaušinio plakiniu, apibarstykite įvairiomis sėklomis.
- Kepkite 180 laipsnių orkaitėje maždaug 25 minutes.
- Atvėsusias bandeles perpjaukite pusiau, pakepinkite ant sausos keptuvės arba dar geriau – įdėkite truputėlį sviesto. (Procesas neilgas, tačiau reikia stebėti, kad bandelės nepradėtų degti).
- Montavimas: ant apatinės bandelės dalies dėkite mėgstamo padažo arba, tiesiog, “sukombinuokite” iš to kas yra šaldytuve (majonezas+česnakas+pomidorų padažas arba grietinė+česnakas+garstyčių milteliai+himalajų druska+šviežiai malti pipirai+smulkinti kaparėliai ar kt.).
- Antras sluoksnis – salotų lapai (gali būti Isbergo, Romaninės ar panašios).
- Trečias sluoksnis – avinžirnių kotletukas su lydyto sūrio kepurėle.
- Ketvirtas – riekelė pomidoro, raudonojo svogūno žiedų.
- Stabilumo “kūriniui” suteiks medinis smeigtukas.
Skanių ir sveikų jums pietų!
O dabar žadėta mėsainio istorija.
XIX amžiaus pabaigoje į Ameriką masiškai pradėjo emigruoti vokiečiai. Kapotos jautienos steikas buvo svarbiausiais patiekalas jūra keliaujantiems žmonėms. Jis buvo sūrus, pagardintas svogūnais, džiūvėsėliais, kartais net parūkytas, kad išliktų tinkamas ilgos kelionės metu.
Nors manoma, kad mongolai dar 12 amžiuje, Čingis-Chano laikais, buvo tie, kurie kapotos mėsos steikus paimdavo vykdami užkariauti naujų šalių. Pasidėję po balnu jie jį suminkštindavo, o atėjus laikui valgyti, lengvai jį pasiekdavo, ir nenulipę nuo asilo, galėjo viena ranka užkandžiauti.
Rusai šį mongolų patekalą pritaikė savo virtuvėje ir pavadino “Steak Tartare”. Atkeliavęs į Europą jis buvo pagardintas svogūnais ir kiaušiniu. O pateko jis, kaip minėjau, per Hamburgo uostą, ir jau XVIII a. pabaigoje labai išpopuliarėjo Vokietijoje.
Amerikoje juos išpopuliarino Vokietijos žydai. Šis patiekalas XIX a. viduryje greitai išplito po visą šalį – nuo Niujorko iki Kolorado valstijos. Manoma, kad jis turėjo ir kitokią misiją – emigrantams jis padėjo geriau adaptuotis svetimoje šalyje. O 1885 metais, sausio 5 d. laikraštyje “Vashinton” jis jau vadinamas hamburger’iu.
Verslininkai greitai susiorientavo – 1930 metais atsirado Wimpy restoranų tinklas, o 1940 metais broliai MacDonaldai atidarė savuosius restoranėlius, kurie buvo pažangesni už kitus, nes buvo įdiegta savitarna (self-service). Toks klientų aptarnavimo stilius labai pasiteisno. 1954 m. apsukrus verslininkas Ray Kroc, pastebi kuklią brolių McDonaldų užeigėlę ir dideles eiles prie jos… Sužavėtas savitarnos idėjos ir kainos, kurios buvo prašoma už bandelę užpildytą kapotos mėsos, ketčupo ir salotų, verslininkas pasiūlo broliams sandorį. Viskas baigiasi tuo, kad Ray Kroc išvyko su verslo franšizės kontraktu ir leidimu atidaryti užkandinių tinklą. Pavadintos McDonald’s jos, kaip žinoma, žaibiškai užkariavo planetą. Taip prasidėjo greito maisto (fast-foods) era.
Istorijos šaltinis: http://www.club-sandwich.net/articles/l-histoire-du-hamburger-109.php