Miniatiūros

Kaip jūra ir smėlis

Aukštai dangus,Ir jūra prie pat kojų.Šešėlis artinas,Ir aš žinau – tai jis.Ir man nereikia nieko -Kaip niekada esu pilna.Pilnatvė ne iš nieko.Ir alkio nebėra.Kažkur pradingo laikas.Pasaulio laikrodžiai sustojo.Ieškojau akimis kažko –Atsakymo virš tų bangųAr užrašo ant debesų –„Aš lauksiu“!—————————–Kuteno vėjas skruostą,Atsuktą į jūrą,Kedeno plaukus,Į blakstienas žiro smėlis.Pėdas nuplovė atsiritusi banga.Ar dar viltis yra?Troškimas būti mylima…Ir… Skaityti daugiau Kaip jūra ir smėlis

Miniatiūros

(NE)tikras žinojimas

….Gal pristigau drąsos ir negalėjau sužinoti iki galo. Tik pirštų atspaudai, grįžimas pasiilgus. Ar tai, ką reiškia? Nežinau. Prisiminiau tik ilgesį. Ko buvo galima tikėtis? Numatyti? Ne, tai neįmanoma! Čia tiks scenarijus bet koks. ———————————————————————————————— Paklydau erdvėje. Netyčia nežinodama paklydus, Sutrikau pamačius siluetą. Tikėtą laukiamą lyg geismas. Prasmės ieškojimas ir negalėjimas išdrįsti. Sroveno kūnu šiluma.… Skaityti daugiau (NE)tikras žinojimas

Miniatiūros

Dvi draugės arba kava su cikorija

Nebuvau kurį laiką užėjusi. Pasitiko draugiškai. „Kavos gersi?” – paklausė įprastai. Man patinka ritualai. Kavos įprotis liko nuo studentavimo laikų. Tai buvo seniai. Tada buvo gera visa kava: tirpi Pele, popieriniam pakelyje  Kava su cikorija, nežinia per kokias pažintis gautos kavos pupelės,  po kurių sekdavo kavos malūnėlio paieškos per didžiausią „blatą“. Didžiai užsieniečių nuostabai pripratome… Skaityti daugiau Dvi draugės arba kava su cikorija

Miniatiūros

Žingsniai naktyje

ŽINGSNIAI NAKTYJE - jie tiek daug pasakantys. Ypač,  kai neužmiegi vėlyvą vakarą arba kai atsibundi vos sudėjus bluostą iš slogaus sapno. Maži ir dideli... bylojantys apie JĄ arba JĮ, o gal JUOS?
Lėtas aukštakulnių kaukšėjimas – iš baro ar restorano. Eilinį kartą nesutiko savojo.
Skubrus klapsenimas, šiek tiek nervingas – ar laiku? Taip norėjos dar pabūti.
Ristele, pakaitomis su žirgliavimu – kažką pamiršo? Atsitiko kažkas nenumatyto?
Minkšti katiniški žingsniai, tarsi bandantys sušvelninti poelgį, dėl kurio vėliau gali pasigailėti.
Tvirtai su žeme sukimbantys,  energingi, savimi pasitikinčio, žingsniai. Nenuspėjami, nes JIS padėties šeimininkas.
Kaip smarkaus lietaus barbenimas į palangę – kulniukų tirada nutyla naktyje. Ar buvo verta?
Smulkūs lengvi stuksenimai į grindinį, tokie lengvi, kad atrodo, nesiekia žemės – JAI pasisekė.
Apsvaigusio žirgliojimas su stabdžių pertraukėlėmis - ir vis penktadienį ...
Sunkiai nešančios savo kūną kojos link patalo ar šaldytuvo – nusibaigęs, o rytoj tas pats ir... poryt.
Į kairę, į dešinę, tiesiai. Į kairę, po to vėl į dešinę – du ir du ... du ir du ... ir jiems smagu.  Lengvumas ir jokio rūpesčio. Kodėl jų tiek nedaug - TOKIŲ, kaip šie, ŽINGSNIŲ NAKTYJE?