Nenoriu, kad praeitų ši dienaar praeičiai pamot ranka.Atverti širdį kiekvienai dienai trokštu.Dėkot už dovanas – padangę taikią ir pulką debesų, sparnuočio lanką vėjo gūsyje ir bitę nešant ant sparnųBičiulio dainą, kuri pakyla virš namųir liejasi plačiai per pievų rūką,o medžių lajoje pavirstu kuždesiu mieluMYLIU MYLIU MYLIU
Liepsna – ji turi degti.Ar fakelu ji iškelta, ugnikalnio lava karšta.Tikėk!Oranžinė, raudona ir gelsva – liepsna saugi savam lizde.Neliesk!………………………………………………………………………………..Sušildo skruostą laužo šiluma.Kutena, glosto, tarsi viliotų-Naktinį drugį ar šikšnosparnį.Liepsna plazdena, virpa…Šoka fantasmagorijos surežisuotą šokį,Palikdama be bluosto.Išbarsto žiežirbas ant šalto kūno -Tūno, gaila žūva – netekus gyvasties, apakus. …………………………………………………………………………………..Liepsna liepsnojo ir sustingo – paėmus uždariau į krištolinį indą.… Skaityti daugiau Liepsna
Esu ugnis, žarijų pilnas židinys ir pragaro liepsna, Ištryškus iš gelmių magma, Kalnų lava Esu našta, balta dėmė ir ašara neišverkta, Aušra išbrėškus rytuose, Lietaus dukra Esu plonytis audeklas, sija pakibus troboje ir nuodėmė, Palinkęs medis pakelėj, Kreiva šaka Esu gėla, varinis varpas ir tamsa atslinkus paslapčia, Bauginanti gelmė tarpeklio nasruose, Pratrūkusi rauda Esu diena,… Skaityti daugiau Esu
Radau aš deimantą.Jis juodu akmeniu gulėjo,šveičiau, kol rankos suragėjo,širdis nutilo laukti nepradėjus.Gilus nusiminimas palietė akis,-ryžausi šokiui…, liemuo išlinko ir staiga, – kažkas nedrąsiai palietėrankas manas….Tu mano Deimanatas,tave iš juodo akmenio prikėliau,-švytėt pradėjai.Mano širdis ir vėl plazdėt norėjo,akyse žvaigždės suspindėjo.Mes šokome kartu su vėju…Ir rankos, kaip vijokliai susipynėį mūsų Meilę begalinęišdegintoj dykynėj…
Nesigailėjau mylėjus, Nesigailėjau praradus, Nesigailėjau tylėjus, Kai jis išėjo. Nesigailėjau kalbėjus, Kai jis sugrįžo. ———————— Rugiai išplaukę, Saulėlydžio varstai. Laukimas palaukėj, – Keleivis paklydęs. Viltis jo širdy iš tolo spindi. Ar jis mane girdi?
Supuos į drobę audeklo O žmonės žiūri… Tačiau surinkus liūdesį ir džiugesį Nuskrieja bangomis Mano likimo burė. Tveriuosi virvės ašutinės, – Krauju pasrūva – liūdna… Kas buvo, lai sugriūna, O kas ketino būti, – lai supūva! O vandenyno perlai Ašaros dirbtinės – Byrėkit – nesigėdykit Surinksiu jus, Paslėpsiu Taip giliai, – lai būna! Tačiau pasrūva,… Skaityti daugiau Burė
METŲ LAIKAI – kai keičiasi ne tik gamta, bet keitiesi ir pats, žmogau, ir ne apdarais vis kitais besidabindamas, bet iš vidaus, iš esmės pasikeiti. PAVASARĮ tavo siela pradeda skraidyti su pirmais parskridusiais paukščiais, išsivalyti norisi ne tik iš išorės, bet ir iš ten, giliai … ; pakilti, kartu su pienės pūkeliu lig debesų –… Skaityti daugiau Metų laikai
Ne TIK cunamis sielą daužo, TIK, TIK, tak, tak… ateis jo pabaiga… TIK, ar tai bus išganymo diena? TIK tak … TIK tak… Ne TIK sapnuoju aitvarą ar aivarą – Abu kartu, TIK, tak… – kartu abu, Ne TIK vartausi naktį, kad pabust suspėčiau… TIK, ar nebus abu skausminga palytėti? Ne TIK lytėti, – ir… Skaityti daugiau Ne (Tik) Praeitis
Sudrėkusiais delnais… Vargais ar negalais… Pakvies jau šiandien? – Nieks nežino … Sunkus laukimas savo išstojimo! Pirmadienį? – Gal būt? 7 ryto! – O, MG! ———————————————- Jau pietūs, ir be jų gyvent gali … Dar nieks nepakvietė – kenti… Suspaudė širdį – Vėl nereikia … Turėsiu gult prie namo slenksčio! – Speige, kai – 25?… Skaityti daugiau Laukimas
Nebūti būtimi, klajoti neregiu po šaltą salą, Kur saulės nebėra, Ir vėl norėti vasaros, skarotos pasakos, Ar virst egle… Būt nebūtim, netrokšti laurų, nubust parugėje sausa žole, Tačiau norėti likt gėle prie tako, Su rasos ašara skruoste, Pakalbint drugį, pasiguosti paukštei, sutilpt delne… Ir neprašyt daugiau pas nieką Aguonos grūdo, alkio nebejaust, Ir vis kartoti… Skaityti daugiau Būtis ar Nebūtis?
