Skoniai

Sluoksniuotos tešlos rožytės

Sluoksniuotai tešlai pagaminti reikia įgūdžių – esu jau minėjusi savo poste sluoksniuota tešla . Įgudus ją galima pasigaminti per 10 minučių. Aišku, kad geriau išsisluoksniuotų, kočiojant iš naujo, ją reikia vis pašaldyti – tai užima laiko. Ar gaminti sviesto, ar margarino pagrindu – jums rinktis, apie niuansus rašiau taip pat. Iš jos galima gaminti saldžius… Skaityti daugiau Sluoksniuotos tešlos rožytės

Skoniai · Užkepėlės

Daržovių užkepėlė

Rekia kartas nuo karto atnaujinti savo pietų ar vakarienės racioną. Tą padariau nedelsiant, kai negyvai pabodo karbonadai+bulvės+salotos arba kotletai+bulvių košė+marinuoti agurkai. Vartant puslapius, akį užkabino užkepėlė, kuri turėjo įmantrų pavadinimą, bei  negirdėtų prieskonių. Ai, pagalvojau, bala nematė tų įmantrybių – turiu baklažaną, sūrių, bulvių, svogūnų, belieka tik pomidorų įsigyti. Vakarienei, pamaniau, kaip tik suspėsiu. Numetusi… Skaityti daugiau Daržovių užkepėlė

Miniatiūros

Prikalkite mane

…nes aš sakau jums TIESĄ. Prikalkite mane, nors… tos tiesos nėra. Užkelkite mane ant tų akėčių, Virbais į viršų ir tempkite tolyn, Kur miško juosta užstoja kelią horizontui. Arba… užritinkite ant spygliuotos vielos tinklo, Laikykit karštyje kol nebeteksiu žado – Tiesa varvės pro atsivėrusias žaizdas. Atklydęs vėjo gūsis pakels jos pelenus, Pasuks link debesų. Pagaukit… Skaityti daugiau Prikalkite mane

Miniatiūros

Liepos vidury…

Tiek daug šviesių spalvų, vidurvasary. Laukai nublankę… ir medžiai keičia spalvą. Dar nedrąsūs girdisi svirpliai. Liepų žiedai jau krenta. Sūpuoja obelys savus vaikus. Besislapstydama už debesų, saulė skuba dalinti javapjūtės šilumą. Klydinėja uogautojų krepšiai. Grybų tik atvaizdai. Palis… „Dar savaitė kita“ – sako žinovai. Lyg susigėdę, kad taip vėlai –  nusidrieks voveraičių takai. Ties savo… Skaityti daugiau Liepos vidury…

Miniatiūros

Nepaprastas paprastumas

Susitikome sendaikčiuose. Panorau šnektelti. Atrodė toks pats. Pasenti spėjo prieš gerą dešimtmetį. Tyrinėjo tai šį tai tą, kaip, beje, visi čia atėję. Spėju, ieškojo ko nors praktiško. Sako, pritaikantis buityje. Kalbėjo paparasta, dar iš tų laikų išlikusia, maniera. Ta, tai nepasikeitė. Paprastumas paprastame žmoguje. Aš nežaidžiu žodžiais. Jis buvo to įsikūnijimas. Ir veidas buvo nugludintas… Skaityti daugiau Nepaprastas paprastumas

Miniatiūros

Dvi draugės arba kava su cikorija

Nebuvau kurį laiką užėjusi. Pasitiko draugiškai. „Kavos gersi?” – paklausė įprastai. Man patinka ritualai. Kavos įprotis liko nuo studentavimo laikų. Tai buvo seniai. Tada buvo gera visa kava: tirpi Pele, popieriniam pakelyje  Kava su cikorija, nežinia per kokias pažintis gautos kavos pupelės,  po kurių sekdavo kavos malūnėlio paieškos per didžiausią „blatą“. Didžiai užsieniečių nuostabai pripratome… Skaityti daugiau Dvi draugės arba kava su cikorija

Miniatiūros

Lyderystės guru pramintais takais arba gyvenimas mumijų pasaulyje

Nežinau, kaip Tave, bet mane kankina bloga nuojauta nuo LAIKYMOSI ir SUSILAIKYMO. Nuo SIEKIMO ir  PASISEKIMO. Nuo jų man bloga. Matau įtampą: žmonių akyse programinius valdiklius, kūnų robotiškumą, kalbų tendencingumą – taip pasakė DŽONAS. Jis žino geriausiai ir mane ragina sekti jo pramintu keliu. JIS – pasiekęs, o man dar viskas prieš akis ir aš… Skaityti daugiau Lyderystės guru pramintais takais arba gyvenimas mumijų pasaulyje

Miniatiūros

Triukšmas vietoj tylos ar tyla be triukšmo?

Eilinė diena. Gatvėmis šliuožia, drožia, švilpia, griaudi mašinos. Kodėl jų tiek daug? Ar visad reikia skubėti? Gal skubėjimas tapo įpročiu. Po tokių „mašininių“ reikalų užkietėję vairuotojai nusėda pietums  į minkštas sofas, o gal dar spėja ką nors įsimest į  mikrobanginę ir,  net nepatyrinėję, ar viską susidėjo į lėštę, pradeda maigyti televizoriaus pultelius, kompiuterių, planšečių, telefonų mygtukus. Dabar,  ypač, ištreniruotos rankų pirštų pagalvėlės. Kiti raumenys – gal būt? Abejotinos kartais būna jų apimtys; dažniausiai yra ryškus nukrypimas į vieną ar į kitą pusę. Nukrypti nuo normos, pasakysit, nieko čia blogo, nes mes patys jas ir nustatėm. Pakeisim  kriterijus ir gyvensim kitaip. Nemojuosim pirmykščio vėzdu dvidešimt pirmame amžiuje. Mąstykime pažangiai.

RYTAS: pypsi, tilindina, cypsi, zyzia mobiliųjų aliarmai. Juos keičia plaukų džovintuvai, į eilę atsistoją abatinukai, kavavirės, skrudintuvės, mikrobangų krosnelės. „LABAS RYTAS“ – sveikinasi televizijos diktorius, o iš kito kambario RADIO CENTRAS. Ar kas nors,  kam nors šiuose namuose pasakė „Labas rytas“ gyvai? Niekas negirdėjo, bet ir nesiklausė. Eilėje prie vonios burbėjo namiškiai, nes beveik visus pažadino tas pats aliarmas.

DIENA: negalima nesiųsti, nekopijuoti, neskenuoti, nerašyti, ne… DIRBTI, ar negerti priešpietinės kavos, t.y. nejungti arbatinuko, kavinuko, nesigaminti skrebučio? Pasakysit – REIKIA. Tada, gal galima  tyliau uždaryti duris, ramiau kalbėtis su kolega, planuotis darbus iš anksto – sutaupyti laiko, popieriaus, elektros energijos ir … TYLOS.

VAKARAS: durų skambučiai – du, trys, keturi – vis kažkur prapuola raktai, penktas, nes prireikė kaimynui, šeštas — kažkas pasiklydo, septintas – pavėluota siunta, ar dar bus daugiau? Jau prisvilo blynai, jei tai buvo ne blynai, iškopė per viršų košė ar sriuba. Kur kažkas vis nukiša grandyklę? Dunksi spintelių durelės, stalčiai – rytdienos išvykoms, komandiruotėms, susitikimams, pasitarimams, seminarams, …  ir kažkas be perstojo tikrina šaldytuvo resursus. Bet po truputį viską keičia švelnus klaviatūrų tuksenimas;  tildomas televizijos vedėjas, į FB įkeltų video peržiūra eina į pabaigą. Gal tik kažkas rado savo mėgiamą melodiją,  ir jam neatrodo, kad kito ji „neveža“. Pagaliau, pagaliau …viską pradeda nuplauti pakaitomis jungiamas dušas.  Jo šlapiai minkštas šiurenimas pradeda raminti. Gal nors dienos pabaigoje teks pajusti TYLOS teikiamą palaimą? Tikriausiai taip. Tačiau,  įpročių galia rytoj vėl viską BRAUKS. Bet  rytoj jau kas nors kitas paklaus: TRIUKŠMAS VIETOJ TYLOS AR TYLA BE TRIUKŠMO?

Miniatiūros

Žingsniai naktyje

ŽINGSNIAI NAKTYJE - jie tiek daug pasakantys. Ypač,  kai neužmiegi vėlyvą vakarą arba kai atsibundi vos sudėjus bluostą iš slogaus sapno. Maži ir dideli... bylojantys apie JĄ arba JĮ, o gal JUOS?
Lėtas aukštakulnių kaukšėjimas – iš baro ar restorano. Eilinį kartą nesutiko savojo.
Skubrus klapsenimas, šiek tiek nervingas – ar laiku? Taip norėjos dar pabūti.
Ristele, pakaitomis su žirgliavimu – kažką pamiršo? Atsitiko kažkas nenumatyto?
Minkšti katiniški žingsniai, tarsi bandantys sušvelninti poelgį, dėl kurio vėliau gali pasigailėti.
Tvirtai su žeme sukimbantys,  energingi, savimi pasitikinčio, žingsniai. Nenuspėjami, nes JIS padėties šeimininkas.
Kaip smarkaus lietaus barbenimas į palangę – kulniukų tirada nutyla naktyje. Ar buvo verta?
Smulkūs lengvi stuksenimai į grindinį, tokie lengvi, kad atrodo, nesiekia žemės – JAI pasisekė.
Apsvaigusio žirgliojimas su stabdžių pertraukėlėmis - ir vis penktadienį ...
Sunkiai nešančios savo kūną kojos link patalo ar šaldytuvo – nusibaigęs, o rytoj tas pats ir... poryt.
Į kairę, į dešinę, tiesiai. Į kairę, po to vėl į dešinę – du ir du ... du ir du ... ir jiems smagu.  Lengvumas ir jokio rūpesčio. Kodėl jų tiek nedaug - TOKIŲ, kaip šie, ŽINGSNIŲ NAKTYJE?