ŽINGSNIAI NAKTYJE - jie tiek daug pasakantys. Ypač,  kai neužmiegi vėlyvą vakarą arba kai atsibundi vos sudėjus bluostą iš slogaus sapno. Maži ir dideli... bylojantys apie JĄ arba JĮ, o gal JUOS?
Lėtas aukštakulnių kaukšėjimas – iš baro ar restorano. Eilinį kartą nesutiko savojo.
Skubrus klapsenimas, šiek tiek nervingas – ar laiku? Taip norėjos dar pabūti.
Ristele, pakaitomis su žirgliavimu – kažką pamiršo? Atsitiko kažkas nenumatyto?
Minkšti katiniški žingsniai, tarsi bandantys sušvelninti poelgį, dėl kurio vėliau gali pasigailėti.
Tvirtai su žeme sukimbantys,  energingi, savimi pasitikinčio, žingsniai. Nenuspėjami, nes JIS padėties šeimininkas.
Kaip smarkaus lietaus barbenimas į palangę – kulniukų tirada nutyla naktyje. Ar buvo verta?
Smulkūs lengvi stuksenimai į grindinį, tokie lengvi, kad atrodo, nesiekia žemės – JAI pasisekė.
Apsvaigusio žirgliojimas su stabdžių pertraukėlėmis - ir vis penktadienį ...
Sunkiai nešančios savo kūną kojos link patalo ar šaldytuvo – nusibaigęs, o rytoj tas pats ir... poryt.
Į kairę, į dešinę, tiesiai. Į kairę, po to vėl į dešinę – du ir du ... du ir du ... ir jiems smagu.  Lengvumas ir jokio rūpesčio. Kodėl jų tiek nedaug - TOKIŲ, kaip šie, ŽINGSNIŲ NAKTYJE?