Nurimęs vėjas šnabžda dainą,
kurią jaunystėj dainavai.
Su saule kėlusi
rasa prausiesi veidą
kaip kadais.
Akis paglosto debesų pulkai,
pripildo širdį meilės gūsis.
Ne, ne aitvarų juk sunešti turtai,
sudiržę liudija delnai, kad būta triūso.
O raukšlė kaktoje, tokia grakšti,
gyvenimo godas įrašius
ilgai dar mintys svajones
apie vaikus, anūkus.
Ir niekad neužgęs akių gerumas,
kaip atsakas širdies maldoms už Mus visus!
...
Ačiū, ..., kad esate!
Kiekvieną dieną, kartą ir nevieną,
Glaudei savo vaikus,
malonę dalinai ir visko
Jums užteko.
Ir duonos ir midaus.
Ir pilnos kraičio skrynios,
kurias atvėrus liejos gėris.
Save išdalinai, bet ir gavai
už rūpestį kaimynų dėkingumą,
anūkų šypsenas,
ir pagarbą šeimos, iš kur ir kilus.
...
Te būna metų skaičius tik dvejų ženklų dėlionė,
kuri smagi bet kokiu oru.
O trečią dalį, kai dėliosi/-t, jau žinosi/-t -
Kokia graži buvo kelionė!
Liekna bite norėtum būti,
kregžde padangėje ratus apsukus,
papievyje sužysti raskila
ar ežere panerti su žara?
Žmogaus sunki dalia -
susitapatint su gamta,
paskęsti migloje dažnai mes trokštam.
Tačiau tuo esam ypatingi,
kad galime ne tik savoj orbitoj skrieti,
bet ir mėnuliui ranką tiesti,
Venerą oro bučiniu paliesti,
Mergelei pamojavus savo sėkmę prisikviesti!
...
...., lai Metų Ratai lengvai rieda Tavo/Jūsų gyvenimo vieškeliu, o kelrodė žvaigždė te būna visad priešaky!
Rugpjūty gamtai rimstant,
brandos ateina metas.
Kartu su brėkštančiais javais
išvydusi pasaulį daug nukeliavai.
Ir visko būta - basom praeit per žarijas,
o ežere atsigaivinus,
nusiųsti oro bučinį lelijai.
Parimusi prie lango vakarais
žvaigždes suskaičiavai,-
ne vienai vardą jai davei,
ir laiminai visus, ir artimus ir netokius,
kuriuos draugais vis vadinai.
Atėjo laikas ant metų aukuro sudėti
visus skausmus ir lūkesčius tuščius.
Širdies liepsna, sudeginti kančias,
lai vėjo gūsis jas nuneš, pavirtusias malda,
kažkam, kas turi Galią.
...
..., Šiandien Tavo/Jūsų laikas - žydinčių jurginų, žiogų svirpimo ir ryškaus nakties skliauto. Te žvaigždžių lietus nušviečia Tau kelią, kuriuo keliaut dar nedrįsai!
Gražių ir drąsių Tau/Jums metų!