Straipsniai

Lapiniai kopūstai ir jų garbanoti reikalai

Daržo puošmena ir ne tik. Lapinis kopūstas dar vadinamas kale, Europoje yra jau seniai prasiskynęs kelią į virtuvę. Mūsų krašte jo populiarumas išaugo su sveikuolišku judėjimu, kuris palyginus dar labai jaunas. Tuo tarpu Amerikoje jau XVII amžiuje ši daržovė buvo vertinama dėl savo išskirtinių maistinių savybių ir poveikio sveikatai. Nuo seno auginami Viduržiemio jūros regione,… Skaityti daugiau Lapiniai kopūstai ir jų garbanoti reikalai

Straipsniai

Žiediniai kopūstai – sveikam ir stilingam stalui

Žiedinis kopūstas buvo auginamas jau 400 m.p.m.e Egipte. Antikoje – labai vertinamas graikų ir romėnų – ilgainiui buvo pamirštas. XVI a. į Europą jį atgabeno italų jūrininkai, bet tik Prancūzijoje, Liudviko XIV sodininko La Quintinie dėka ši daržovė pasiekė karalių pietų stalą. Ypač ją pamėgo Liudvikas XV, ir tai buvo geriausia jos reklama. Sveikatai Dar… Skaityti daugiau Žiediniai kopūstai – sveikam ir stilingam stalui

Straipsniai

Dilgėlė – vaistui ir maistui

Dilgėlė, nepatraukli savo savybe skaudžiai suerzinti odą, vos tik ją prilietus, – gydančiomis savybėmis buvo žinoma dar Antikoje. Garsusis senovės gydytojas Avicena sakė, jog dilgėlių lapai ir sėklos gali sušildyti sušalusį ir ligotą kūną, na, o liaudies išmintis teigia, kad „dilgėlės – vertos septynių daktarų“. Dar prieš J.K. graikų biologas ir gydytojas Dioskridas (Dioscoride) dilgėlę… Skaityti daugiau Dilgėlė – vaistui ir maistui

Straipsniai

Topinambai – naudos ir grožio balansas

Rudenį, kai sumažėja spalvų – topinambai savo geltonais išraiškingais žiedais džiugina akį iki vėlyvųjų šalnų. Tik kažin, ar dažnas žino, kokį gėrį slepia ši žolė. Savo išvaizda panaši į saulėgrąžą, skirtingai nuo pastarosios ji nesubrandina sėklų, tačiau priaugina šakniagumbių, kuriais ir dauginasi. Šis augalas dar vadinamas bulvine saulėgrąža, Jaruzalės artišoku arba, tiesiog, žiemine bulve. Atsiradimo… Skaityti daugiau Topinambai – naudos ir grožio balansas

Straipsniai

Mongoldų paslaptys arba kaip paįvairinti keptuvės turinį

Mongoldai yra kilę iš laukinės rūšies augalų, kurių galima rasti nuo Lamanšo iki Indijos. Keltai juos augino 2000 metų prieš J.K., o Antikos laikais jais mėgavosi romėnai bei graikai. Italų virtuvėje dar ir dabar labai vertinama daržovė. Dirstelėjus į darže augančius mongoldus, galima juos netyčia supainioti su burokėliais, ypač jeigu žmonės prieš tai nėra su… Skaityti daugiau Mongoldų paslaptys arba kaip paįvairinti keptuvės turinį

Straipsniai

Gervuogė – dievų uoga

Pagal graikų mitologiją, gervuogės atsirado iš Titanų kraujo.  Ar tik ne jų dygliukai, šią istoriją padaro ganėtinai įtikinama, o dievai, troškę viešpatauti pasaulyje, neturėtų neigti tokios prielaidos? Tačiau gervuogėms tai tik į naudą. Graikai, dar Antikos laikais, jas naudojo gerklės skausmui malšinti, podagrai, dantenų uždegimui bei burnos žaizdelėms gydyti. Keltai jas laikė šventomis, pasižyminčiomis ne… Skaityti daugiau Gervuogė – dievų uoga

Straipsniai

Šparaginių pupelių pliusai ir minusai

Šparaginės pupelės yra kilę iš Pietų Amerikos, ir prieš 500 000 metų atkeliavo į Ekvadorą, Meksiką, Andus, o 7000 metų pr.J.K., actekai, inkai ir dabartinio Irako gyventojai jau naudojo jas maistui, tačiau dar termiškai neapdorotas. Dėka Kristupo Kolumbo, šparaginės pupelės pasiekė Europą. Ir tik XIX a. pabaigoje, ši daržovė pradėjo karaliauti virtuvėje. Pirmieji, atradę ne vieną jų paruošimo būdą,  buvo italai. O prieš tai dar buvo atlikta selekciniai bandymai, kurių dėka pupelės tapo minkštesnės, malonesnės gomuriui.

Šparaginės pupelės
Darže augančios šparaginės pupelės
Špraginės pupelės
Krepšys suskintų šparaginių pupelių

Nauda sveikatai

Šparaginės pupelės pasižymi mažu koloringumu – 31kcal/100g, tačiau naudingų medžiagų jose apstu: vitamino C, B3, kalio, kalcio, maistinių skaidulų.

Stiprina kaulus

Šparaginės pupelės stiprina kaulus, nes jose yra labai daug vitamino K.  Vyresnio amžiaus žmonėms šparaginės pupelės – puiki osteoporozės prevencija. Vitaminas K padeda išlaikyti tinkamą kaulų tankį, o lūžus kaulams skatina gijimą.

Vėžio prevencijai

Labiausiai ištirta šparaginių pupelių nauda – tam tikrų vėžio formų gydymas ir vėžinių ląstelių plitimo po organizmą stabdymas. Reguliariai vartojant šparagines pupeles, mažėja rizika susirgti krūties, žarnyno ir prostatos vėžiu. Jose esantis vitaminas K mažina ir skrandžio, nosies ir gerklės vėžio riziką.

Mažina diabeto riziką

Šparaginės pupelės mažina diabeto riziką, padeda valdyti jo simptomus. Per savaitę šparaginių pupelių ar kitų ankštinių daržovių reikia valgyti ne rečiau nei tris kartus, – riziką susirgti diabetu sumažės 35 proc.

Lieknėjimui

Dar viena priežastis vartoti šią daržovę – galimybė greičiau pasisotinti, kas padės lieknėti, be to, ją valgant sulėtės alkio hormono išsiskyrimas. O tai, kad jos turi mažai kolorijų – patraukli žinutė besilaikantiems dietos.

Širdies kraujagyslių ligų prevencijai

Šparaginės pupelės apsaugo širdį, mažina blogojo cholesterolio kiekį kraujyje, padeda valdyti metabolinį sindromą, kuris labai padidina insulto, širdies infarkto ir diabeto atsiradimo riziką.

Šalutinis poveikis

Oksalo rūgšties yra daugumoje žaliųjų daržovių, ne išimtis ir ši. Ji gali kristalizuotis ir sudaryti akmenis šlapimo takuose. Valgant šparagines pupeles, reikia nepamiršti gerti daug vandens. Jei yra panašios problemos, prieš vartojant šparagines pupeles, reikia pasitarti su savo gydytoju. Be to yra ir nedidelė alergijos tikimybė. Atsiradus bet kokiems alergijos simptomams, patartina kreiptis į medikus.

Auginimas

Šparaginės pupelės labiausiai dera lengvame dirvožemyje, o vieta turi būti saulėta. Idealiausia temperatūra – 20-25 laipsniai šilumos.

Derliumi, priklausomai nuo sėjos,  galima džiaugtis nuo birželio pabaigos iki spalio.

Atsargos žiemai

Šparagines pupeles rekomenduojama laikyti šaldytuve apie 3 paras, o po to paruošti atsargas žiemai. Tai gali būti konservai ar užšaldytos ankštys.

Jeigu mėgstate šaldytas daržoves ir dažnai jas naudojate kaip garnyrą, arba kaip pagrindinį patiekalą, –  patys nesunkiai galite tą padaryti. Pirmiausia pupeles reikia nuplauti, nupjaustyti galiukus ir 4-5 minutes pavirti ant nedidelės kaitros (blanširuoti). Apvirus,  reikia iš karto atšaldyti lediniame vandenyje, sudėti į kiaurasamtį, po to, palikti kuriam laikui išdėliotas ant švaraus virtuvinio rankšluostėlio. Sausas ankštis sudėti į hermetinius šaldymo maišelius ir patalpinti šaldytuvo kameroje. Geriausia sudėti porcijomis, pagal šeimos poreikius.

Taip pat, šparagines pupeles galima marinuoti. Turiu vieną mėgstamą receptą – marinuotos špaginės pupelės – rekomenduoju.

Straipsnis paruoštas pagal:

https://www.jours-de-marche.fr/produits/haricot-vert.html

https://sveikata.lrytas.lt/ligos-ir-gydymas/2018/03/27/news/sparagines-pupeles-vaistas-nuo-6-ligu-5459035/