Tradiciniai sausainiai, kurių bazė yra iš miltų, cukraus, sviesto ir kiaušinių, tampa nuobodūs. Ką daryti? Manau, ieškoti naujų poskonių balansuojant tarp saldaus ir sūraus, tarp aštraus ir kartaus, rūgštaus ir saldžiarūgščiu. Toks poliškumas skonio receptoriams užkuria tikrai smagų vakarėlį.;)
Rausvieji pipirai, dar vadinami braziliškaisiais pipirais ir Peru pipirais, yra greitai augantis, sausrai atsparus visžalis medis, galintis užaugti iki 50 pėdų aukščio. Šiuo metu šis augalas yra labai išplitęs – auga ir Jungtinių Amerikos Valstijų teritorijoje, Meksikoje, Pietų Afrikoje, Australijoje, Mauricijaus, Rėuniono salose. Šie augalai jau tapo invaziniais, nes kai kuriuose pasaulio regionuose jie taip išplito, kad baigia išstumti vietines augalų rūšis. Jų išnaikinimui skiriamos didelės lėšos, dėl to už jų platinimą skiriamos didelės baudos.
Senovės inkai molle, arba rausvųjų pipirų medį, laikė šventu medžiu. Vietiniai gyventojai visas medžio dalis, įskaitant rausvųjų pipirų vaisius, naudojo kaip vaistažoles sveikatos poreikiams spręsti dar ikikolumbiniais laikais. Lapai buvo naudojami įvairiuose vietinių gyventojų gydymo ritualuose, susijusiuose su apsivalymu ir taikių laikų pašventinimu. Inkai išorinę prinokusių vaisių dalį naudojo fermentuotam ir nefermentuotam gėrimui gaminti.
Dažniausiai rausvąjį pipirą galime rasti kitų pipirų mišiniuose. Nors specializuotuose prieskonių parduotuvėse juos galima nusipirkti ir vienus. Tačiau retas žino, kad rausvieji pipirai yra “netikri pipirai”. Iš tikrųjų tai yra uogos, vadinami “rožinėmis uogomis”. Rausvieji pipirai savo dydžiu primena juoduosius pipirus, tačiau yra gražaus rausvai raudono atspalvio ir nuostabaus aštraus pipirų aromato. Šis ypatingas aromatas praturina ne tik mėsos patiekalų skonį, bet ir desertų, kepinių, pastariesiems suteikdami “poliškumo” ir gurmaniškumo.
Skirtingai nuo joudųjų ir baltųjų pipirų, rausvieji pipirai yra daug lengvesni, o pats grūdas trapus. Kadangi jie yra labai lengvi, 20 gramų kepiniui, tai jau daug. Pagal originalų receptą, tiek ir turėjo būti. Gal kam tiek ir reikia, tačiau man pasirodė jų perdaug. Antrą kartą kepdama jų sumažinau iki 5 gramų. Bandykite, gal patiks, nes šokoladuose jie gana dažnai naudojami. Arba tiesiog reikia eksperimentuoti, kol visi skoniai gerai susigros.
SĖKMĖS.:)
Reikės:
- 170 g miltų
- 1 a.š. kepimo miltelių
- 1 kiaušinio
- 120 g sviesto
- 60 g cukranendrių cukraus
- 100 g juodojo šokolado
- 70 g pistacijų
- 5 g rausvųjų pipirų
- 2 v.š. tarkuotos apelsinų žievelės
- žiupsnelio druskos
Gaminimas:
- Šokoladą ir pistacijos sukapokite plačiaašmeniu peiliu.
- Maišymo inde gerai išsukite sviestą su cukrumi, sudėkite tarkuotą apelsino žievelę, berkite druskos, viską gerai sumaišykite.
- Įmuškite kiaušinį, tešlos antgaliu ar mediniu šaukštu (priklausomai kuo darbuojatės) įterpkite jį į tešlą.
- Miltus išsijokite, sujunkite su kepimo milteliais, berkite į sviesto ir kiaušinių masę, gerai viską apjunkite.
- Pabaigoje sudėkite juodąjį šokoladą, pistacijas ir rausvuosius pipirus, viską atsargiai permaišykite.
- Iš gautos masės suformuokite du ritinius (maždaug 3 cm skersmens), suvyniokite kiekvieną atskirai į maistinę plėvelę, patalpinkite šaldytuve maždaug 2 valandoms.
- Pastingusius ritinėlius supjaustykite griežinėliais, padailinkite pirštais, sudėliokite sausainiukus skardoje ant kepimo popieriaus.
- Kepkite 200 laipsnių temperatūroje apie 10 minučių.
- Smaližiaukite kitą dieną.;)
Informacijos šaltinis: https://www.piccantino.fr/info/magazine/6-choses-a-savoir-sur-le-poivre-rose
Dar šis bei tas…
Atvėsusius sausainiukus sudėkite į metalinę dėžutę – palaikyti parą laiko kol subręs, jie įgaus daugiau skonio.