Artėjant rudeniui Instagrame mirgėte mirga papalotėlių su įdarais. Rusų blogeriai juos vadina galetėmis, nes prancūziškai skamba – les galettes. Tinklaraštyje Tarp vėjo gūsių jie vadinami tartomis. Na, kaip pavadinsi taip nepagadinsi. Bet man patiko minėto tinklaraščio išsamus gamybos aprašymas, nes seniai svajojau jų pasigaminti, tuo labiau, kad yra kuo užpildyti šiuos nesudėtingus ir labai skanius,… Skaityti daugiau Galetės arba paplotėliai su įdaru
Mane visada žavėjo morenginė pyragų plutelė. Maniau, kad ją be galo sudėtinga išgauti. Bet pasirodo, visai paprasta. Kaip sakoma, viskas mūsų galvose. Taigi, šis pyragas greitas ir nesudėtingas. Jei sužinote, kad po valandos ateis netikėtų svečių, greičiausiai visus ingrediantus, rasite savo šaldytuve. Užtruksite valandą, per kurią turėsit laiko ir daiktus „apsimėtyti“ ir puokštelę sukurti. Daugiau… Skaityti daugiau Mėlynių pyragas su morengine plutele
Susivėlinau su avietėmis. Miške jos vos laikosi ant savo trapių šakelių, krenta vos priliestos. Tačiau jų svaiginantis aromatas, kaitina vaizduotę apie kvapnų pyragą. Miško uoga, yra miško – jai negali prilygti sodo gražuolės; šioms gi pridera papuošti, padaryti patrauklesnę foto, kur kvapų nereikia, kur laimi estetika. Na, o uoslė – kas kita. Taigi, miško avietė… Skaityti daugiau Šokoladinis sūrio pyragas su miško avietėmis
Lietuviškos trešnės pavadinimas yra kilęs iš lotyniško pavadinimo cerasus, paveldėto, savo ruožtu, iš graikiško kerasos. Lietuviškasis vyšnios variantas yra skolinys iš slavų kalbos. Vyšnios žmogaus mityboje atsirado dar prieš prasidedant žemdirbystei. Neolito laikotarpiu buvo nustatyta, kad žmonės jau gėrė vyšnių vyną, bet dar nevalgė jų uogų. Į Europą vyšnios atkeliavo iš Vidurinės Azijos, tiksliau, nuo… Skaityti daugiau Kuo ypatingos vyšnios?
