Miniatiūros

Kaip jūra ir smėlis

Aukštai dangus,Ir jūra prie pat kojų.Šešėlis artinas,Ir aš žinau – tai jis.Ir man nereikia nieko -Kaip niekada esu pilna.Pilnatvė ne iš nieko.Ir alkio nebėra.Kažkur pradingo laikas.Pasaulio laikrodžiai sustojo.Ieškojau akimis kažko –Atsakymo virš tų bangųAr užrašo ant debesų –„Aš lauksiu“!—————————–Kuteno vėjas skruostą,Atsuktą į jūrą,Kedeno plaukus,Į blakstienas žiro smėlis.Pėdas nuplovė atsiritusi banga.Ar dar viltis yra?Troškimas būti mylima…Ir… Skaityti daugiau Kaip jūra ir smėlis

Miniatiūros

Tai nepriklauso man

Norėjau būti išbučiuota, Patirt palaimą iš dangaus. Bučiavo saulė iki soties, Galvojau – Būna dar geriau? Tiek šilumos seniai buvau jau gavus, Tačiau, suklydau… Atgal kritau. Nesupratau, ar viską  padariau? Reikėjo dar padovanot sau laiko, Grąžinti praeities nepriteklių į dieną, Kada buvau gražiam sapne. Bet ar tada buvau tikra? Taip žmogui lemta… Atleisiu sau, juk… Skaityti daugiau Tai nepriklauso man

Miniatiūros

(NE)tikras žinojimas

….Gal pristigau drąsos ir negalėjau sužinoti iki galo. Tik pirštų atspaudai, grįžimas pasiilgus. Ar tai, ką reiškia? Nežinau. Prisiminiau tik ilgesį. Ko buvo galima tikėtis? Numatyti? Ne, tai neįmanoma! Čia tiks scenarijus bet koks. ———————————————————————————————— Paklydau erdvėje. Netyčia nežinodama paklydus, Sutrikau pamačius siluetą. Tikėtą laukiamą lyg geismas. Prasmės ieškojimas ir negalėjimas išdrįsti. Sroveno kūnu šiluma.… Skaityti daugiau (NE)tikras žinojimas

Miniatiūros

Prikalkite mane

…nes aš sakau jums TIESĄ. Prikalkite mane, nors… tos tiesos nėra. Užkelkite mane ant tų akėčių, Virbais į viršų ir tempkite tolyn, Kur miško juosta užstoja kelią horizontui. Arba… užritinkite ant spygliuotos vielos tinklo, Laikykit karštyje kol nebeteksiu žado – Tiesa varvės pro atsivėrusias žaizdas. Atklydęs vėjo gūsis pakels jos pelenus, Pasuks link debesų. Pagaukit… Skaityti daugiau Prikalkite mane

Miniatiūros

NE(atradimai)

Kai iškyli, godžiai, godžiai įtrauki orą, kad  beužtektų. Žinai, panirsi vėl… ir vėl… Iš kur gi tas žinojimas? Akmuo, gramzdinantis gilyn. Išniręs vis trumpiau pabūsi. Trumpėja valandos, minutės ir sekundės. „Kas suskaičiuos, kiek dar liko gyvenimo kelio Tau?“ – ataidi kažkur iš praeities. Nežinai ir nereikia. Tiesiog būni plačiai atvėręs burną ir akis, įtempęs klausą,… Skaityti daugiau NE(atradimai)

Miniatiūros

Liepos vidury…

Tiek daug šviesių spalvų, vidurvasary. Laukai nublankę… ir medžiai keičia spalvą. Dar nedrąsūs girdisi svirpliai. Liepų žiedai jau krenta. Sūpuoja obelys savus vaikus. Besislapstydama už debesų, saulė skuba dalinti javapjūtės šilumą. Klydinėja uogautojų krepšiai. Grybų tik atvaizdai. Palis… „Dar savaitė kita“ – sako žinovai. Lyg susigėdę, kad taip vėlai –  nusidrieks voveraičių takai. Ties savo… Skaityti daugiau Liepos vidury…

Miniatiūros

Nepaprastas paprastumas

Susitikome sendaikčiuose. Panorau šnektelti. Atrodė toks pats. Pasenti spėjo prieš gerą dešimtmetį. Tyrinėjo tai šį tai tą, kaip, beje, visi čia atėję. Spėju, ieškojo ko nors praktiško. Sako, pritaikantis buityje. Kalbėjo paparasta, dar iš tų laikų išlikusia, maniera. Ta, tai nepasikeitė. Paprastumas paprastame žmoguje. Aš nežaidžiu žodžiais. Jis buvo to įsikūnijimas. Ir veidas buvo nugludintas… Skaityti daugiau Nepaprastas paprastumas

Miniatiūros

Dvi draugės arba kava su cikorija

Nebuvau kurį laiką užėjusi. Pasitiko draugiškai. „Kavos gersi?” – paklausė įprastai. Man patinka ritualai. Kavos įprotis liko nuo studentavimo laikų. Tai buvo seniai. Tada buvo gera visa kava: tirpi Pele, popieriniam pakelyje  Kava su cikorija, nežinia per kokias pažintis gautos kavos pupelės,  po kurių sekdavo kavos malūnėlio paieškos per didžiausią „blatą“. Didžiai užsieniečių nuostabai pripratome… Skaityti daugiau Dvi draugės arba kava su cikorija

Miniatiūros

Lyderystės guru pramintais takais arba gyvenimas mumijų pasaulyje

Nežinau, kaip Tave, bet mane kankina bloga nuojauta nuo LAIKYMOSI ir SUSILAIKYMO. Nuo SIEKIMO ir  PASISEKIMO. Nuo jų man bloga. Matau įtampą: žmonių akyse programinius valdiklius, kūnų robotiškumą, kalbų tendencingumą – taip pasakė DŽONAS. Jis žino geriausiai ir mane ragina sekti jo pramintu keliu. JIS – pasiekęs, o man dar viskas prieš akis ir aš… Skaityti daugiau Lyderystės guru pramintais takais arba gyvenimas mumijų pasaulyje

Miniatiūros

Triukšmas vietoj tylos ar tyla be triukšmo?

Eilinė diena. Gatvėmis šliuožia, drožia, švilpia, griaudi mašinos. Kodėl jų tiek daug? Ar visad reikia skubėti? Gal skubėjimas tapo įpročiu. Po tokių „mašininių“ reikalų užkietėję vairuotojai nusėda pietums  į minkštas sofas, o gal dar spėja ką nors įsimest į  mikrobanginę ir,  net nepatyrinėję, ar viską susidėjo į lėštę, pradeda maigyti televizoriaus pultelius, kompiuterių, planšečių, telefonų mygtukus. Dabar,  ypač, ištreniruotos rankų pirštų pagalvėlės. Kiti raumenys – gal būt? Abejotinos kartais būna jų apimtys; dažniausiai yra ryškus nukrypimas į vieną ar į kitą pusę. Nukrypti nuo normos, pasakysit, nieko čia blogo, nes mes patys jas ir nustatėm. Pakeisim  kriterijus ir gyvensim kitaip. Nemojuosim pirmykščio vėzdu dvidešimt pirmame amžiuje. Mąstykime pažangiai.

RYTAS: pypsi, tilindina, cypsi, zyzia mobiliųjų aliarmai. Juos keičia plaukų džovintuvai, į eilę atsistoją abatinukai, kavavirės, skrudintuvės, mikrobangų krosnelės. „LABAS RYTAS“ – sveikinasi televizijos diktorius, o iš kito kambario RADIO CENTRAS. Ar kas nors,  kam nors šiuose namuose pasakė „Labas rytas“ gyvai? Niekas negirdėjo, bet ir nesiklausė. Eilėje prie vonios burbėjo namiškiai, nes beveik visus pažadino tas pats aliarmas.

DIENA: negalima nesiųsti, nekopijuoti, neskenuoti, nerašyti, ne… DIRBTI, ar negerti priešpietinės kavos, t.y. nejungti arbatinuko, kavinuko, nesigaminti skrebučio? Pasakysit – REIKIA. Tada, gal galima  tyliau uždaryti duris, ramiau kalbėtis su kolega, planuotis darbus iš anksto – sutaupyti laiko, popieriaus, elektros energijos ir … TYLOS.

VAKARAS: durų skambučiai – du, trys, keturi – vis kažkur prapuola raktai, penktas, nes prireikė kaimynui, šeštas — kažkas pasiklydo, septintas – pavėluota siunta, ar dar bus daugiau? Jau prisvilo blynai, jei tai buvo ne blynai, iškopė per viršų košė ar sriuba. Kur kažkas vis nukiša grandyklę? Dunksi spintelių durelės, stalčiai – rytdienos išvykoms, komandiruotėms, susitikimams, pasitarimams, seminarams, …  ir kažkas be perstojo tikrina šaldytuvo resursus. Bet po truputį viską keičia švelnus klaviatūrų tuksenimas;  tildomas televizijos vedėjas, į FB įkeltų video peržiūra eina į pabaigą. Gal tik kažkas rado savo mėgiamą melodiją,  ir jam neatrodo, kad kito ji „neveža“. Pagaliau, pagaliau …viską pradeda nuplauti pakaitomis jungiamas dušas.  Jo šlapiai minkštas šiurenimas pradeda raminti. Gal nors dienos pabaigoje teks pajusti TYLOS teikiamą palaimą? Tikriausiai taip. Tačiau,  įpročių galia rytoj vėl viską BRAUKS. Bet  rytoj jau kas nors kitas paklaus: TRIUKŠMAS VIETOJ TYLOS AR TYLA BE TRIUKŠMO?