Lapai lapai ir dar kartą lapai! Tamsiai žali, šviesiai žali, raudonai apsiūti, violetiniai, gelsvi – ilgai grožėtis nepatariu (buvo viena vasara, kai akis ganydama nes “labaigražūs”, likau be vitaminų atsargų). Jie sutverti maistui mūsų kasdieniui, bėda, kad nežinome su kuo jie valgomi – tikrąja žodžio prasme. “-Lapinius kopūstus augini?, – Hummm… ne…”. Štai ir visa… Skaityti daugiau Lapinių daržovių kukuliai su rikota
Ne kiekvieną vasarą galime iki soties prisivalgyti voveraičių. Būna metų, vos tik pasirodę, išnyksta tarsi jų net nebūtų buvę, o būna auga mėnesius tiltais. Bet būna pasirodo tik savaitei kitai. Tačiau voveraitės ir lieka gurmanišku maistu – jų prekyboje nerasi ištisus metus, kaip kokių uogų, vaisių, daržovių ar tų pačių pievagrybių. Kad jau taip pasiilgstamos,… Skaityti daugiau Voveraitės: tai kas lieka už kadro
Šiandien ruošiu ir puošiu savo meno kūrinį – lyną iš gimtųjų ežerų. Gavau dovanų – nedažnai pasitaiko.;) Lynas, viena skaniausių ežero žuvų, tačiau sklando mitai, kad labai jau sunku ją nuskusti. Dažnai laukines žuvis nelengva sutvarkyti. Vien tik kiek gleivių, kurių atrodo niekaip negalima nuplauti. Tačiau druska viską sutvarko: paimu švarią kempinėlę, prisipilu indelį druskos… Skaityti daugiau Orkaitėje keptas lynas su traškia plutele
Dievinu naminį pomidorų padažą. Vos tik jį pasigaminau pirmą kartą – iš karto įsimylėjau. Ir kaip su ta meile iš pirmo žvilgsnio – mintis nepaleido iki kol sulaukiau naujo pomidorų derliaus. Pasigaminau. Nepalyginsi su pramoniniu. Šimtu procentų natūralus, o be druskos ir cukraus – daugiau jokio konservanto! Galiu jį kabinti šaukšteliu ir mėgautis malonia naminių… Skaityti daugiau Greitas ir skanus naminis pomidorų padažas
Priauginu daržovių, o po to suku galvą, kur jas padėti. Su morkomis ir burokėliais, panašiai kaip su bulvėmis ar kitomis šakninėmis daržovėmis – sausas dedu į rūsį, (na, gal dar kai kurias į smėlį) – kuriam laikui arba iki pavasario užmirštu. Nerūpi nei jų peraugimas ar pernokimas, sunykimas ar koks ištižimas. Kitaip yra su agurkais,… Skaityti daugiau Traškios agurkų salotos žiemai
Kai voveraičių tiltai, verdam sriubas, kepam ant keptuvės, dedam į troškinius, gaminam padažus, konservuojamj, šaldom … Galima būtų tęsti, bet neverta. Jeigu jau būna grybų metai, tai pirmiausiai verdam jų sriubą. Antru numeriu dažniausiai eina kepti. Po to jau lipdom grybų kotletukus, čirškinam jų blynelius. Ypač tam tinkamos voveraitės, nuo kurių ir pradėjau. Blyneliai ar… Skaityti daugiau Voveraičių kotletukai
Kaip gimsta nauji receptai ar nauji gurmaniški deriniai, dalinausi jau ne kartą. Dar vienas geras sprendimas gimė, kai iš vakaro patingėjau (tiksliau tai gal taupumo sumetimais) – nenuėjau į parduotuvę “konors” pusryčiams. Ryte jau buvo neramu “o tai ką valgysim?”. Bet jeigu šaldytuve yra atsargų, žinau, kad šeitį visada rasiu. Net ir sočių pusryčių mėgėjams.… Skaityti daugiau Karšti sumuštinukai su ridikėliais ir pieniškomis dešrelėmis
Kaip vaikas šokinėju iš džiaugsmo! Ir tai atsitinka tada, kai surandu ar atrandu naują receptą, ar gurmanišką derinuką užkandžiavimui. Pasiilgau šio jausmo, nes paskutinį kartą tai išjaučiau su keptomis braškėmis ir burata. Ir jeigu tik dar jų turite – žinau lietuviškų vėlyvųjų dar galima gauti, o gal ir patys esate užsiauginę, būtinai paskanaukite. Dabar jau… Skaityti daugiau Cukinijų griežinėliai su avinžirnių humusu
Ar tikrai jie totoriški, negaliu tvirtinti. Greičiausiai toks pavadinimas. Štai kai paragausiu autentiškus, pačių totorių pagamintus, tada ir pasakysiu. Tačiau be galo smagu pačam išbandyti kažką naujo (prisipažinsiu pirmą kartą gaminu čeburekus, nors bandymas jau antras.;) Pirmasis bandymas. Garsaus lietuvių šefo transliacija ir visiškas įsijautimas į čeburekų gaminimo vingrybes. Netrukus jau raičiausi rankoves ir minkiau… Skaityti daugiau Totoriški čeburekai su brinza
Rabarbarų istorija yra labai sena, o jo kilmės šalis yra Azija. Rabarbarų pavadinimas kildinamas iš lotynų kalbos “reuburbarum”, kuris reiškia “barbarų šaknis”, nes tuo metu šią daržovę valgė tik svetimšaliai, kurie dar buvo vadinami “barbarais”. Kad rabarbarai neužtruko keliaudami iš Azijos į Europą, turime būti dėkingi Marko Polo, Venecijos pirkliui ir keliautojui. XVI amžiuje ši… Skaityti daugiau Rabarbarai. Kuo mėgautis, o ko vengti?
