Jau kelintą kartą apeinu braškių krūmelius ir vis pasvajoju, ką gi šiais metais iš jų gaminsiu. Žinoma, galiu užsukti į artimiausią turgelį ir nusipirkti, tačiau man dar trūksta jų tikrojo kvapo ir skonio. Papuošimui? – Taip, – jų ryškumas ir puošnumas, pagyvina bet kokių vaišių stalą. Bet eidama pro šalį jomis nesigundžiau. Pagalvojau, kad savaitgaliui iškepsiu, jau kelintą kartą gaminamą, bet taip ir neaprašytą tortą su abrikosais – turėjau keletą skardinėje likusių vaisių, – pamaniau, kad užteks mini torčiukui (iš pusės nurodytų produktų kiekio).

Dabar tik susimąsčiau, kad kartais man nesiseka nuspręsti, ar pavadinti kepinį tortu, ar pyragu? Hum… kai yra keli sluoksniai, tai tortas? O gal daugiau tarta? Juk biskvito tai nėra.. Kremo pertepimui – taip pat! Galvoju priskirti jį tortų kategorijai, bet ar nesuklaidinsiu žmonių, kurie tortą vadina tortu, o ne kažkokį jo hibridą. Na, bet jeigu vadovausimės patarle “kaip pavadinsi, taip nepagadinsi” – gal paliksiu jį prie tortų, nes radau tokį pavadinimą receptų knygoje, o kaip sakoma, “iš dainos žodžių neišmesi”.

Kodėl gaminu jau kelintą kartą, o tik dabar prisiruošiau aprašyti? – Nes: PIRMA – jis buvo skirtas progai, ir nebuvo kada “dokumentuoti”. ANTRA – taip skaniai atrodė, kad nebuvo noro viską fiksuoti. TREČIA – turėjau ypatingus svečius, ir skyriau laiką tik jiems, o ne savo hobiui. Visada vadovaujuosi principu – jeigu gali skirti dėmesio žmogui, tai tą ir daryk, ir neatmestinai, o su visa pagarba ir empatija. Juk nežinai, ar bus tas “kitas kartas”, kai skubėdami bandome pateisinti savo elgesį ar veiksmus. Nesame MES svarbiausi šiame pasaulyje – vienodai svarbus yra KIEKVIENAS.

Svarbiausiems – svečiui, draugui/draugei, kaimynui ar kaimynei, … – popietei prie kavos nesudėtingas, migdolinis kepinys, atlieps ragaujančių skonius ir nepaliks abejingų. Paprašys gal būt net recepto, nors dabar jau kiekviena šeimininkė išdidžiai slepia šį norą. Geriau jau slapčia išsiaiškins, bet neparodys, kad susidomėjo.

Laikai keičiasi…

Keičiamės visi ir visur aplink vieni pokyčiai, kai atsikėlęs negali žinoti, ar diena bus įprasta, ar teks žaibiškai išeiti iš komforto zonos ir vykdyti, kažkieno sukurtą planą.

Bet, ką galime padaryti dabar, – tai užmaišyti tortui pagrindą, paskui sumalti migdolus, o paskui pasidairyti, ar nėra šaldytuve konservuotų vaisių, – gal būt reikės dar kartą aplankyti prekybos centrą, kaip man tada atsitiko, kepant pyragą su persikais. Jis man kažkuo panašus, ir jeigu dar neišbandėte, tai tikrai vertas dėmesio. Svarbiausia, kad tai neužtrunka, o labai smagu kiekvieną dieną turėti, kažko, kas nuteikia puikiai.

Nežinau, gal taip tik man?…

Bet juk malonumus mėgsta visi, nors ir kaip bandytų slėpti… Tai pripažinkim tiesą ir pradėkim…

Reikės:

Pagrindui

• 175 g miltų
• 1 žiupsnelio kepimo miltelių
• 25 g cukraus
• 1 v.š. vanilinio cukraus/2 lašų vanilės esencijos
• 2 v.š. baltojo vyno/baltojo vyno acto
• 125 g sviesto

Įdarui

• 125 g minkšto sviesto
• 125 g cukraus
• 1 v.š. vanilinio cukraus/2 lašų vanilės esencijos
• 4 kiaušinių
• 125 g maltų migdolų
• citrinos žievelės (pusės citrinos geltonojo sluoksnio)

Viršutiniam sluoksniui

• 500 g nuplikytų ir pusiau perpjautų abrikosų/1,5 skardinės konservuotų vaisių
• 4 v.š. abrikosų uogienės
• 1 lapelio želatinos
• 1-2 v.š. migdolų drožlių

Gaminimas:

1. Pagrindui miltus sumaišykite su kepimo milteliais, viduryje padarykite duobutę.
2. Suberkite cukrų, vanilinį cukrų/vanilės esenciją, supilkite vyną/vyno actą, su dalimi miltų sumaišykite minkštą tešlą.
3. Uždėkite gabaliukais supjaustytą sviestą, sumaišykite su likusiais miltais, minkykite, kol tešla nelips prie rankų.
4. Patepkite sviestu išardomą formą ir ja išklokite tešla taip, kad krašteliai būtų pakilę per 2-3 cm nuo dugno.
5. Tešlos pagrindą subadykite šakute, kepkite 200-225 laipsnių temperatūroje 15 minučių.
6. Įdarui mediniu šaukštu sumaišykite sviestą su cukrumi, vaniliniu cukrumi/vanilės esencija iki vientisos masės.
7. Sudėkite kiaušinių trynius, išsukite viską dar kartą iki vientisumo.
8. Įmaišykite nutarkuotą citrinos žievelę, maltus migdolus.
9. Pabaigai suplakite kiaušinių baltymus iki standžių putų ir atsargiai sumaišykite su ką tik padarytu migdolų kremu.
10. Įdarą užtepkite ant iškepto torto pagrindo, gerai išlyginkite.
11. Kepkite 170 laipsnių temperatūroje 30-35 minutes, leiskite ataušti.
12. Viršutiniam sluoksniui nuplikykite abrikosus (jeigu imate konservuotus, sudėkite juos į sietelį, kad ištekėtų skystis).
13. Išdėliokite vaisius ant atvėsusio torto.
14. Pašildykite skystį nuo abrikosų su abrikosų uogiene, palikite ataušti.
15. Užpilkite želatiną dviem šaukštais vandens, palikite išbrinkti.
16. Išbrinkusią želatiną dėkite į paruoštą ataušusį skystį, išmaišykite.
17. Skysčiu apipilkite išdėliotus abrikosus.
18. Papuoškite sausoje keptuvėje pakepintomis migdolų riekelėmis.
19. Dėkite pusvalandžiui į šaldytuvą, kad greičiau sustingtų glazūra.

Skanaukite, mėgaukitės, džiaukitės laiku su artimaisiais!

Dar šis be tas…

Kepimui naudojau 24 cm atsegamą kepimo formą, o mažesniam torčiukui, iš pusės produktų kiekio – 20 cm, nors galima imti dar mažesnę.

Kiek paimti skysčio viršutinio sluoksnio užpilui, net po trijų mėginimų, nepavyko nenustatyti – gaudavau tai per skystą, tai nepakankamą, kad gražiai atrodytų viršus. Skoniui tai nepakenkė, nes visa kita tarpusavyje labai dera.