Ledai vilioja žmones nuo neatmenamų laikų. Natūralu, kad nuo tada, kai žmogus išmoko gaminti maistą, pradėjo mąstyti ir apie tai, kaip jaučiasi pavalgęs, – koks maistas šildo, o kuris teikia atgaivą. Natūraliai šaldyti gardėsiai pirmiausi atsirado kur šilta ištisus metus. Legendos byloja, kad ledus pirmieji pradėjo gaminti kinai dar 3000 metų prieš mūsų erą. O istoriniai šaltiniai liudija, kad Achemenidų imperijoje (Persija), 500 m.pr.m.e., vasaros laiku buvo valgomi sniege traiškyti vaisiai ir uogos. 400 m.pr.m.e. persai išrado Faludeh – rožių vandenyje šaldytus vermišelius, kurie vasarą buvo patiekiami su vaisiais ir uogomis, paskaninami šafranu bei kitais rytietiškais skoniais.
Ledai senovėje buvo išrinktųjų maistas. Štai Aleksandras Didysis mėgavosi ledais, su medumi. O Hipokratas – moderniosios medicinos tėvas – net skatino juos valgyti, nes ledai, (tiksliau sniegas sumaišytas su vaisiais ir medumi) anot jo, gerina savijautą.
O mūsų laikais imperatorius Neronas taip pamėgęs atšaldytus vaisinius gėrimus, kad siųsdavo bėgikus į kalnus, kad parneštų sniego ir ledo gabalų. Jų atsargos buvo laikomos specialiai tam iškastuose grioviuose arba tam skirtuose statiniuose.
XIII a. žymus Venecijos pirklys Markas Polas, keliaudams po Tolimuosius Rytus, be visų kitų atradimų į namus parvežė ir ledų receptą, kuris labai patiko italams. Tai buvo užšaldytas ryžių ir jako pieno mišinys. Viduramžiais populiariausi ledai buvo šerbetas – užšaldytos vaisių sultys su vandeniu. Kinai turėjo net savo technologiją – išspausdavo vaisių sultis, supilstydavo į statines, jas gerai uždarydavo ir leisdavo sniegą su tuo metu dar nelabai žinomu konservantu – kalio nitratu (E252).
Vykstant įvairioms istorinėms peripetijoms, panašūs receptai pasirodydavo tai vienur, tai kitur, pasimesdavo ir atgimdavo, kol gimė pieniškų ledų receptas, gaminamas iš karvės pieno, kuris buvo tokio švelnaus skonio, kad nereikėjo dėti nei cukraus, nei vaisių, nei ledo. Regis, kad XVI a. juos atrado anglai. Net truputį anksčiau už italus. XVII a. Karolio I rūmuose šis desertas buvo tiekiamas pastoviai.
Ant Prancūzijos karalių stalo pieniški ledai atsirado XVI a. ir tik Katerinos Medici dėka. Garsieji gelati nuo to laiko nesitraukė iš kilmingų valgiaraščių. Reikėjo šimto metų, kad ledų paragautų ir paprasta liaudis. Parduotuvėse, kaip laisvai įsigyjama prekė, ledai pasirodė tik nuo XIX a., kai buvo išrasta elektra ir atsirado šaldymo įranga. Per tą laiką buvo sukurta įvairių skonių ledų – anyžių, marcipanų, citrinų, cinamono, vanilės… Su didžiausiu pasisekimu ledai išplito po visą pasaulį – nuo Anglijos per Ispaniją, o iš ten – į Jungtines Amerikos Valstijas…
Keitėsi ir ledų formos. Štai 1904 vienas ledų gamintojas panaudojo šiam desertu patiekti vaflį. Taip prasidėjo vaflinio ragelio era. O 1922 metai yra eskimo ledų atsiradimo metai. Praktiškas sprendimas – įbesti ledų porciją ant pagaliuko – patiko daugeliui smagurių ir netruko surasti savo gerbėjų.
Kurie ledai neturi sau lygių? Galiu lažintis, kad vaniliniai? – Skonis, kuris niekada nenuvilia.
O mano ledų “laboratorijoje”, šiandien gaminami dar vieni veganiški ledai.
Bandymai tęsiasi…
Reikės:
- 700-800 g vyšnių
- 2 bananų
- 8-10 abrikosų
- 2 pakuočių kokosų kremo
- 100-150 ml klevų sirupo/šviežio medaus
Gaminimas:
- Bananus supjaustome griežinėliais, sudedame į šaldymo maišelį, kartu su kokoso kremo pakeliais (geriausia iš vakaro).
- Vyšnias ir persikus nuplauname, nusausiname, išimame kauliukus.
- Į smulkinimo indą (gali būti kokteilinė arba kitas smulkinimo aparatas) sudedame šaldytus bananus, sutriname iki vientisumo.
- Įkandin dedame vyšnias ir persikus – išsukame iki vientisumo.
- Gautą ledų ruošinį dedame į šaldymui pritaikytą indą (gali būti silikoninė kepimo forma) 4-5 valandoms į šaldymo kamerą.
- Išimame užšaldytą kokosų kremą 20 minučių iki gaminimo.
- Išimame sušaldytą vaisių ir uogų masę, dedame į smulkinimo aparatą, sumaišome kartu su užšaldytu kokosų kremu.
- Pabaigoje sudedame klevų sirupą/medų ir galutinai viską apjungiame – gausime kreminę, maloniai šaltą būsimų ledų masę.
- Gautą ruošinį sudedame į mažesnės talpos, gilesnį indą (nebūtinai) ir šaldome iki skanavimo.
Patiekiame vafliniame ragelyje BŪTINA!
Dar šis bei tas…
Šie ledai labai panašūs į veganiškus vyšnių ledus, bet dabar jau nedrįsau taip įvardinti, nes rekomenduoju gardinti medumi ir patiekti vafliniame ragelyje.
Ledų istorijos šaltiniai: http://www.slate.fr/story/90201/fabuleuse-histoire-creme-glacee-bande-dessinee; https://www.fermesaintyves.fr/la-folle-histoire-de-la-glace/