Šis postas ne apie florentinus. Nors… – jie labai panašūs, bet tikrai ne tokie kaip migdoliniai sausainiai “Florentinai”. Gal toks pavadinimas ne veltui, nes šie pyragaičiai turi traškią viršūnėlę, o traškumas – florentinų privalumas. Ir šiaip gera mintis sausainius paversti pyragėliais. Ko reikia? – Įprastų, visada namuose randamų produktų: miltų, cukraus, kiaušinio ir sviesto. Gurmaniškai viršūnėlei – saujelės riešutų, medaus, sviesto, šokolado. Jokio įmantrumo, o skaniukais prie kavos galėsite mėgautis visą savaitę.
Matau, girdžiu, – tik antraštes, o įrašų, apie tai, kaip reikia atsispirti saldumynams, net nesijungiu. Pasilieku, prie jau seniau išsakytos minties: draudimai, kokie jie bebūtų, ar jie nukreipti į išorę, ar į save, turi trumpalaikį “galiojimo terminą”. Galima valios pastangomis, detoksikuoti organizmą, o prie mūsų perteklinio vartojimo, net ir reikia. (Mūsų protėviams tas negrėsė). Tačiau drastiškos priemonės nesuteikia geresnės savijautos, o tik išbalansuoja organizmą. Jeigu jau atsiranda problemos, nereikia puldinėti nuo vienos dietos, prie kitos, nuo vieno “žinovo” prie kito. Žmogus tikriausiai yra tas padaras, kuriam bet ką įpirši, – duok tik jam užtektinai pinigų ir jis nusipirks patį kvailiausią dalyką. Tai gresia tikrai ne visiems. Bet dauguma pirkinių, o jų tarpe ir sveikos gyvensenos planų, vyksta emociniu pagrindu. O jeigu patys nesusitvarkysime net su emociniu valgymu, tai jokie planai nepadės, nors jie skambėtų labai viliojančiai, o rezultatai atrodytų pritrenkiantys.
“Tona” informacijos, kurią gaunam kasdien, nėra žinios, jeigu jos neperleisime per kritinį filtrą. Tik tai padarę, galėsime pereiti prie jos įvaldymo, kuris prasideda nuo paprastų veiksmų – darbo ir poilsio rėžimo, pirkinių sąrašo, laisvalaikio plano sudarymo. Ar tokius dalykus kas nors geriau padarys už mus pačius – nemanau, ir nesuprantu, kaip kitam galima patikėti tokius svarbius reikalus. Tai yra tas pats, kaip kiekvieną kartą pas kažką atsiklausti, ko ir kiek valgyti. Na maždaug – “Alio, pone žinove, ar galiu šiandien suvalgyti du pyragėlius – draugė, va, užėjo į svečius, ir atsinešė savo firminių?”. Ar žmogui reikia kontrolės, kuriai jis įprastai priešinasi? Ar tai tikrai veda prie reikšmingų pokyčių?
Kaip vienas kitas skaniukas pakeis mano gyvenimą? – Dabar kaip tik ieškau atsakymo…
Jau radau!
Reikės:
Tešlai
- 155 g miltų
- 0,5 a.š. kepimo miltelių
- 50 g cukraus
- 1 v.š. vanilinio cukraus
- 1 kiaušinio
- 75 g šalto sviesto
- 2 v.š. šalto vandens
Viršutiniam sluoksniui
- 50 sviesto
- 100 g cukraus
- 1 v.š. vanilinio cukrus
- 2 v.š. medaus
- 140 ml grietinėlės
- 100 g skaldytų lazdyno riešutų
- 100 g skaldytų migdolų
- 25 g cukatų (nebūtinai)
- 75 g juodojo šokolado
Gaminimas:
- Miltus sumaišykite su kepimo milteliais, suberkite į didesnį dubenį, viduryje padarykite duobutę.
- Suberkite cukrų, vanilinį cukrų, įmuškite kiaušinį ir įpilkite 2 šaukštus vandens, ir su dalimi miltų užmaišykite minkštą tešlą.
- Įkandin sudėkite gabaliukais supjaustytą šaltą sviestą, apžerkite likusiais miltais ir minkykite, kol tešla nelips prie rankų.
- Suminkytą tešlą padėkite šaltai kelioms valandoms.
- Tešlą iškočiokite 3mm storio, išpjaukite apvalius, maždaug 5 cm skersmens skritulius, sudėkite juos ant skardos, išklotos kepimo popieriumi, kepkite 200-250 laipsnių temperatūroje maždaug 8 minutes, kol truputį paruduos.
- Viršutiniam sluoksniui pašildykite sviestą su cukrumi, vaniliniu cukrumi ir medumi.
- Mišiniui parudavus, supilkite grietinėlę ir maišykite, kol karamelė ims tįsti siūlais.
- Suberkite migdolus, lazdynų riešutus, cukatus ir viską gerai išmaišykite nenukėlę nuo kaitros.
- Kremą išdėliokite ant sausainių, vėl dėkite į orkaitę, įkaitintą iki 175-200 laipsnių, kepkite 10 minučių.
- Leiskite visiškai ataušti.
- Puode, įstatytame į indą su verdančiu vandeniu, ištirpinkite šokoladą, be perstojo maišydami, juo aptepkite viršų.
- Skanaukite!