Dar ne taip seniai iš šakninių daržovių lietuvių virtuvėje karaliavo bulvė, burokas ir morka. Džiaugiuosi, kad išmušė salierų, saldžiųjų bulvių (batatų) valanda, vis labiau vertinami ridikai (ne tik pavasario džiaugsmas – ridikėliai), skinasi kelią ir pastarnokai. Prisipažinsiu, kad pastarųjų nebuvau net ragavusi. Juk yra taip – niekas giminėje negamina, nevaišina, o ir pats praeini pro tokią daržovę, kaip kad prasilenktum su nepažįstamuoju. Kam pažindintis, jei nėra poreikio?
Smalsumas nugalėjo. Vieną dieną įsidėjau didžiulę balkšvai rusvą “morką” į savo pirkinių krepšį ir nepaleidau. Dar ir pasidomėjau. Pasirodo, pastarnokas yra tolimas petražolės ir morkos giminaitis, kurio kilmė nežinoma. Paplitęs yra ne tik Europoje, bet ir Sibire, Kaukaze. Juose gausu vitaminų ir mineralinių medžiagų, – ypač daug kalio, silicio ir fosforo, taip pat vitaminų C ir B, geležies, mangano, seleno ir cinko. Iš nuoviro gaminamas sirupas nuo kosulio, o ekstraktu gydomos odos ligos.
Nusprendžiau – šiais metais būtinai užsiauginsiu ir pastarnokų. Teigiama, kad tai viena atspariausių žemoms temperatūroms daržovių. Ji praktiškai nebijo šalnų, tad drąsiai dalį derliaus galima palikti žiemoti dirvoje. Nei sniegas, nei šaltis jiems nepakenks. Net priešingai – nuo to jie taps tik sultingesni bei skanesni nei laikyti rūsyje.
Praeitais metais man atradimas buvo topinambai – išbandžiau net keletą jo paruošimo būdų, tokių kaip topinambų salotos ar kepti topinambai . Atėjo eilė pastarnokams, o pats paprasčiausias ir neprasčiausias patiekalas – keptų daržovių asorti: saldžiosios bulvės, morkos, pastarnokai, paprasta bulvė, burokėlis. Nepatikėsit, – skonis pasakiškas!
O kad šios daržovės ant stalo atkeliautų ne kaip kokios mažai dėmesio vertos vargšelės, o kaip vakarėlio vilioklės ir gundytojos – reikia tik truputį pasistengti – paimti aštrų peilį ir gražiai figūriškai supjaustyti, papuošti čiobrelio ar rozmarino šakele.
Ko dar? Jeigu patinka žuvis, dėkit šalia žuvų, turite pasiruošę kepsnį, idealiai tiks ir jam!
Atradimai tęsiasi, o praradimų nulis – vieni pliusai.
Gaminkime, vaišinkime vieni kitus, siųskime žinutę…
Reikės:
- saldžiųjų bulvių
- pastarnokų
- morkų
- paprastų bulvių
- burokėlių
- druskos
- pipirų
- ciberžolės
- kumino
- džiovintų čiobrelių
- česnako
- alyvuogių aliejaus
Gaminimas:
- Visas daržoves kruopščiai nulupkite, nuplaukite ir gerai nusausinkite.
- Paėmę aštrų peilį ilguosius šakniavaisius supjaustykite šiaudeliais , o apvaliuosius – kubeliais.
- Burokėlį atidėkite į šalį ir paruoškite atskirai nuo kitų daržovių, kad nepaskleistų savo spalvos.
- Ant paruoštų daržovių berkite druską, kitus prieskonius, pilkite aliejų, viską sumaišykite.
- Daržovių asorti dėkite į kepimo popieriumi išklotą skardą, įterpkite neluptas česako skilteles, galite “pasodinti” ir visą ropelę.
- Kepkite 180 laipsnių temperatūroje apie pusvalandį.
- Patiekite su tzadziki ar kitu mėgstamu padažu.
Skanaus!
Dar šis bei tas…
Daržovių santykis priklauso nuo to, kaip kokias daržoves mėgstate; galite dėti tik vieną bulvę, vieną burokėlį, bet kitų daržovių – 3 kartus daugiau (man patiko būtent toks santykis).
Burokėlį “apvilkite” prieskoniais atskirai, o kepkite įvyniotą į aliuminio foliją (pabaigoje kepimo iš jos galima išimti).
Prieskoniai gali būti dar įvairesni, tik reikia nepersistengti su tais, kurių skonių nelabai dar prisijaukinę, pvz., kumino.
Rozmarino ar čiobrelio šakelė pabaigoje kepimo ne tik papuošia patiekalą, bet ir suteikė papildomo aromato.
Česnakas čia nepamainomas – iškepusias skilteles išspauskite ant daržovių – man jis kaip kremas, kuris nuostabiai tinka – viską tarsi “sutepa”.
Įrašui naudota informacija: https://www.delfi.lt/agro/ukio-praktika-patarimai/pastarnokai-net-neisivaizduojate-kokia-ju-nauda-ir-kam-gali-buti-naudojama-si-darzove.d?id=85872397